Taika ir harmonija regione?
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, sakydamas naujametinę kalbą, grasino amerikiečiams.
„Jungtinės Amerikos Valstijos turėtų žinoti, kad branduolinis mygtukas – visada ant mano stalo“, – gąsdino K. J. Unas.
Vis dėlto, Šiaurės Korėjos lyderio tonas gerokai sušvelnėjo, kai jis prakalbo apie brolius iš pietų. K. J. Unas išreiškė norą susitikti ir aptarti Šiaurės Korėjos atvykimo į žaidynes klausimą.
Pietų Korėjos prezidentūra dar prieš tai buvo išplatinusi pranešimą, kad mielai sėstų prie derybų stalo. Esą sėkmingos olimpinės žaidynės prisidėtų prie taikos ir harmonijos ne tik Korėjos pusiasalyje, o ir visame pasaulyje.
Konsensuso paieškos
Sausio 9-ąją Panmunjomo kaimelyje, šalia valstybių sienos, įvyko abiejų Korėjų susitikimas. Tai – pirmasis rimtas šių, vis dar kariaujančių, šalių dialogas nuo 2015-ųjų gruodžio.
Panmunjome kaimynės rado kompromisą – šiauriečiai galės atvykti į olimpines žaidynes.
Šiaurės Korėjos derybų grupės atstovai tokį susitarimą vadino brangia Naujųjų metų dovana. Seulas šias žaidynes praminė „taikos olimpiada“.
Pranešama, kad abiejų Korėjų derybos tęsis. Dėl kai kurių punktų kol kas sutarti nepavyko. Pietų Korėja pasiūlė, jog abiejų šalių atstovai per olimpiados atidarymo ir uždarymo ceremonijas žygiuotų drauge. Taip paskutinį kartą buvo 2006-aisiais Turine. Šiaurės Korėja tokį scenarijų atmetė.
Olimpinių žaidynių šeimininkai pasiūlė olimpiados metu surengti Korėjos karo metu išskirtų šeimų susitikimą. Šiaurė su tuo nesutiko.
Pchenjanas, savo ruožtu, reikalavo visam laikui nutraukti kasmetines bendras Pietų Korėjos ir JAV karines pratybas.
Apsistotų kruiziniame laive
Vietą olimpiadoje iškovoję du Šiaurės Korėjos sportininkai – dailiojo čiuožimo atstovai Ryom Tae-ok ir Kimas Ju-sikas. Ši pora pernai Azijos žiemos žaidynėse laimėjo bronzos medalį.
Vis dėlto, šiaurė į Pjongčangą planuoja siųsti 400–500 žmonių delegaciją, kurią sudarytų oficialūs asmenys ir sirgaliai. Visi turėtų apsistoti kruiziniame laive Sokcho mieste.
Šiaurės Korėją savo dalyvavimą olimpinėse žaidynėse turėtų aptarti ir su Tarptautiniu olimpiniu komitetu.
Būtų saugiau, bet regione įtampa nesumažėtų
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktoriaus pavaduotojas Vytautas Keršanskas kol kas nemato jokių ženklų, kodėl Šiaurės Korėjos delegacija neturėtų vykti į Pjongčangą.
„Yra abipusis noras susiderėti, susikalbėti. Pasikeitus Pietų Korėjos valdžiai, pastebimai pasikeitė ir pozicija Šiaurės Korėjos atžvilgiu – kalbėtis ne konfliktu, o derybomis, – tv3.lt sakė V. Keršanskas. – Kita vertus, šis dialogas neveda į branduolinės programos užkardymą. Jis netenkina senų Pietų Korėjos sąjungininkų – JAV bei Japonijos. Visa tai, kas vyksta, mano nuomone, jokiu būdu nesumažina grėsmių ir įtampos regione.“
Politologas nesutinka su posakiu „sportas sujungia tautas“.
„Labiau tikiu pasakymu, kad demokratijos tarpusavyje nekariauja. Autoritariniai režimai siekia pasinaudoti sportu savo politiniams tikslams įgyvendinti. To nesutramdo netgi olimpinė dvasia“, – kalbėjo V. Keršanskas.
Pašnekovas priminė, jog Pchenjanas yra surengęs teroro išpuolių didžiausiuose Pietų Korėjos renginiuose. V. Keršanskas sutiko, kad Šiaurės Korėjos dalyvavimas olimpiadoje padidintų saugumą Pjongčange žaidynių metu.
