Vienuoliktą kartą šiemet paskelbtame Tarptautinės futbolo federacijų asociacijos (FIFA) pasaulio rinktinių reitinge 279 įskaitinius taškus turinti Lietuvos nacionalinė rinktinė nukrito į 123-ąją vietą. Tai žemiausia vieta šiame reitinge šalies futbolo istorijoje. Anksčiau blogiausias rezultatas buvo 119-oji pozicija - 2012-ųjų lapkritį.
Kad ir kaip liūdna, tačiau Lietuvos rinktinę lenkia tokios egzotiškos, mažai su futbolo asociajuojamos šalys kaip Aruba, Madagaskaras, Burundis, Beninas, Burkina Fasas, Farerų salos, Salvadoras, Mauritanija, Botsvana, Burundis ir Belizas
– Lietuvos futbolo rinktinė pasaulio reitinge nukrito į istoriškai žemiausią vietą. Kodėl taip nutiko? – paklausėme R. Tautkaus.
– Priežaščių yra daug, atsakyti, kodėl, reiktų labai ilgos analizės – vis tik į rinktinę ateina žaidėjai, kurie pradėjo sportuoti prieš 10 ar 15 metų. Jei kalbant trumpai ir vien apie rinktinę, viena iš priežaščių galima įvardinti kartų kaitą. Panašiai smuktelėję už pirmojo šimtuko buvome ir praėjusio dešimtmečio pradžioje, kai tokie žaidėjai kaip Andrius Skerla, Deividas Šemberas, Tomas Ražanauskas, Robertas Poškus bei kiti dar brendo ir kaip futbolininkai, ir kaip komanda.
Ta komanda vėliau pasiekė zenitą, kai buvome pakilę ir į 38 vietą. Tuomet lenkėmė ir daug pajėgesnių rinktinių. Pastaruoju metu, deja, turime mažokai žaidėjų stipriausiose Europos lygose, o komandos lyderiai dar nepasiekė brandos amžiaus.
– Kaip yra, kad Lietuvą lenkia tokios egzotiškos valstybės kaip Beninas, Aruba, Belizas, Farerų salos, Salvadoras ir kitos, apie kurias dažnai futbolo pasaulyje net retai kada išgirstame?
– Be abejo, nėra malonu tai skaityti, bet manau, kad vieta reitinge ne visai teisingai atspindi pozicijas. Nebūtinai yra taip – esi stipresnis, jei esi aukščiau, ar atvirkščiai. Pavyzdždiui, suomiai yra 56 reitingo vietoje, o pernai mes juos nugalėjome. Daugelis iš tų šalių, kurias paminėjote – sunku lyginti, nes su jomis nežaidėme ir vargu, ar kada nors turėsime galimybių sužaisti. Mes varžomės su Europos komandomis. Kad ir kaip žiūrėtum, būtent Europoje ir Pietų Amerikoje yra didžiausia konkurencija.
– Kaip sudaromas reitingas ir kas lemia tuos pokyčius aukštyn žemyn? – Reitingas skaičiuojamas pagal pastarųjų ketverių metų rezultatus: sudedant vidutinį taškų skaičių per paskutinius metus ir vidutinį taškų skaičių per kitus trejus metus, bet senesni rezultatai ilgainiui turi vis mažesnę reikšmę. Taškai duodami tik už pergalę ir lygiąsias, priklausomai nuo varžovo.
Mūsų reitingų kritimui nemažai atsiliepė ir rezultatai draugiškose rungtynėse. Per paskutinius trejus metus rinktinė žaidė 13 draugiškų rungtynių ir 4 Baltijos taurės rungtynes. Visas žaidėme išvykose arba neutraliuose stadionuose. Pasiruošimui tai iš esmės netrukdo, bet siekti rezultatų, aišku, palankiau namuose. Tačiau tam reikalingi ne tik finansai, bet ir aukšto lygio stadionas, geros treniruočių sąlygos, kad svečius galėtume priimti tinkamai. Deja, nacionalinio stadiono iki šiol neturime.
– Kiek žemai dar galime kristi ir ko reikia, kad pakiltume bent jau į šimtuką?
– Šiemet neplanuojame žaisti rungtynių, todėl reitingas artimiausiu metu nepriklausys nuo mūsų. Pakilti į šimtuką galbūt užtektų ir vienos pergalės – priklausomai nuo varžovo.
