Ketvirtą vietą LKL čempionate užimantis „Juventus“ sekmadienį 80:63 įveikė Panevėžio ekipos krepšininkus ir iškovojo penktą pergalę. A. Sireika dalijosi mintimis apie sugrįžimą į LKL čempionatą, ambicijas, favoritus ir ką Lietuvoje galima būtų pritaikyti iš kelių Japonijoje praleistų sezonų.
– Rungtynės su panevėžiečiais nebuvo lengvos. Kas lėmė pergalę?
– Vyrišumas. Vyrai puikiai suprato – neturėjome tų žaidėjų jau nuo FIBA taurės rungtynių. 7-8 dirba treniruotėse. Geriau nebus, bus taip, kaip yra. Čia yra psichologija. Žmogus turi patikėti, nors ir labai sunku. Atsiranda tų jėgų. Aišku, žaidėjai buvo labai išsekę – mačiau, kad vos pavelka kojas, varžovai dar bando gintis, greitai žaisti. Sakau, minutę paimsiu, bet neturiu kuo pakeisti – ir nieko, žaidėjai šypsosi. Geras susikaupimas, mobilizacija. Teigiami tokie dalykai, o dar kai pataikai...
– Ar tokie žaidėjai dovana – nesiskundžia, o susikoncentruoja ir atlieka aikštėje tai, ką reikia?
– Be abejo. Labai mėgstu ir patinka tokie žmogės. Tuomet komanda kaip kumštis.
– Treneri, jūsų frazės „komanda vieninga kaip kumštis“ arba „kuo sunkiau, tuo geriau“ jau tapo legendinėmis ir gali būti įtraukiamos į bet kurį Lietuvos krepšinio istorijos vadovėlį. Dažnai jas dar pavartojate?
– Remiuosi šiomis frazėmis, nes jos atėję iš gyvenimo. Pasakai žmonėms ir nusišypso – kuo sunkiau, tuo geriau.
– Šį sezoną stojote prie Utenos „Juventus“ vairo. Ar su šia komanda galite kautis dėl prizinių LKL vietų?
– Kaip galima sakyti, kad ambicijos mažesnės už trečią vietą, kai pernai komanda buvo prizininkė. Net negalvojame apie kitus dalykus. Reikalingas didesnis monolitas, kad vyrai labiau vieni kitus suprastų. Aišku, būtų gerai, kad tos traumos nekankintų – tas iškrenta, kitas. Treneriui nėra lengva, gali nertis iš kailio. Na tikėkimės, kad toliau taip nebus. Tik pradžia sezono, gal pabaiga bus laiminga.
– Ar LKL favoritais laikote „Žalgirį“ ir „Lietuvos rytą“?
– Taip. Niekas šioms komandoms kol kas rimčiau nepasipriešino.
– Paskutinį sezoną LKL 2012 metais treniravote „Šiaulius“, o vėliau persikėlėte dirbti į Japoniją. Ar matote ryškesnius pokyčius Lietuvos krepšinio lygoje po kelių metų pertraukos?
– Pasitempė komandos. Lyderiai nesikeičia daug metų. „Juventus“ iškovojo bronzos medalius, Prienų klubas pakilo iš pelenų, „Neptūnas“, „Lietkabelis“ ir kitos subūrė geras komandas. Nieko negali išskirti. Visus reikia gerbti, visus turi laikyti rimtais varžovais. Akivaizdu, kad vadinamosios „kito ešalono“ komandos tapo daug pajėgesnės. – Ką galite pasakyti apie žaidėjus Lietuvoje? Ar jų lygis taip pat pakilo?
– Gaila, kad neateina naujų žaidėjų, bet nemažai sugrįžta iš kaimyninių šalių. Nemanyčiau, kad LKL sustiprėjo legionierių dėka, gal labiau dėl lietuvių. – Treniravote „Točigio Brex“ komandą kelis sezonus Japonijoje. Ką iš savo praktikos Tekančios Saulės šalyje pritaikytumėt Lietuvoje?
– Be abejo daug ką galima būtų pritaikyti. Visų pirma – pagarbą ir dėmesį žmogui. Niekas nesistoja, neišeina, nešaukia, nešvilpia, nerodo pirštais dėl pralaimėjimo. Didžiulė pagarba, tvarka, reikia viską planuoti. Daug galima būtų paimti ir pritaikyti. Mums dar mokytis ir mokytis.
Šįvakar Utenos komanda išskrenda į Kiprą, kur trečiadienį žais FIBA Europos taurės rungtynes su Kipro ETHA. Po šios dvikovos L grupėje liks tik viena nelaimėjusi komanda. Tiek A. Sireikos auklėtiniai, tiek ir kipriečiai kol kas po dviejų rungtynių neiškovojo nė vienos pergalės.
