Dideliais pinigais Europoje susiviliojusiems amerikiečiams nė motais, kokį pasą nešiosis kišenėje. Konvejeriu natūralizuojamiems žaidėjams suteikiama išskirtinė proga kaip europiečiams pasirašyti itin pelningas sutartis su tų valstybių, kuriose vis dar galioja griežtos krepšininkų kvotų taisyklės, klubais.
Tiesa, čia gerokai prasilenkta su „FIBA Europe“ taisyklėmis, pagal kurias nacionalinėje rinktinėje gali žaisti tik vienas natūralizuotas krepšininkas. Mat atsirado tokių gudrių šalių, kurios pilietybes duoda iš karto keliems žaidėjams, pavyzdžiui, Bulgarija.
Paliko žymę
2007 metais buvęs Maskvos CSKA krepšininkas Johnas Robertas Holdenas debiutavo Rusijos rinktinėje. 185 cm ūgio įžaidėjas jai padėjo iškovoti Europos čempionato aukso medalius rungtynėse su ispanais. Aukso medalį rusams atnešė būtent taiklus J. R. Holdeno šūvis.
2009 metais Europos pirmenybėse Rusijos rinktinės sudėtyje rungtyniavo dar vienas natūralizuotas žaidėjas Kelly McCarthy. Tačiau puolėjas, turėjęs problemų dėl įsisenėjusių traumų, Rusijos marškinėlius apsivilko tik kartą.
Prieš penkerius metus per savo šalyje vykusias pirmenybes lenkai taip pat nepasikuklino pilietybę suteikti tuo metu Eurolygoje ir Sopoto „Asseco Prokom“ ekipoje žibėjusiam Davidui Loganui. Tiesa, amerikietis Lenkijos marškinėlius vilkėjo tik kartą, tačiau dosniai atsilygino už pasą – pirmenybėse vidutiniškai pelnydavo po 15,5 taško per rungtynes.
2008 metais Vokietijos pilietybę gavo ir stipriausioje pasaulio lygoje – NBA rungtyniaujantis Chrisas Kamanas. Tokį krepšininko sprendimą ne visi aistruoliai vertino palankiai, o pats aukštaūgis teigė viską darąs tik dėl krepšinio – esą nėra jokių politinių motyvų. Žaidėjas vokiečiu tapo norėdamas įgyvendinti seną svajonę – sudalyvauti olimpinėse žaidynėse. Ir jam tai pavyko padaryti Pekine.
Vieną kartą „ištempė“
2011 metų rugsėjo 14 diena Lietuvos krepšinio sirgaliams pažymėta juodu kaspinu – mūsų šalies nacionalinė rinktinė ketvirtfinalyje krito prieš išsišokėlę Makedoniją. Sensacija tapę makedonai savo gretose turėjo įspūdingai Eurolygoje rungtyniaujantį amerikietį Bo McCalebbą. Vidutiniškai Europos pirmenybėse natūralizuotas žaidėjas pelnydavo po 21,4 taško per rungtynes. O į lietuvių krepšį „įsūdė“ 23 taškus.
Prieš kelerius metus stebuklą sukūrę ir garsiai prieš 2013 metais Slovėnijoje vykusį čempionatą grūmoję, kad atvažiavo kautis tik dėl medalių, Aleso Pipano auklėtiniai lagaminus namo krovėsi jau po pirmo etapo. Tačiau amerikietis pateisino savo vardą – pirmenybėse vidutiniškai pelnydavo 17,6 taško per rungtynes.
Pastaraisiais metais Balkanų šalyse mėtyti savo pasus tapo itin madinga: B. McCalebbą pirmiausia aktyviai viliojo Juodkalnijos krepšinio vadovai, kol amerikietis gerai pasvarstęs pasirinko Makedoniją.
Panaši situacija susiklostė ir 2013 metais, kuomet prieš Senojo žemyno pirmenybes europiečiu tapo buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ įžaidėjas amerikietis Tyrese'as Rice'as. Krepšininkas gavo Juodkalnijos pasą ir atstovavo šios šalies rinktinei rugsėjį vykusiame Europos čempionate.
Nors prieš pirmenybes buvo pasirodę pranešimų, kad 26-erių 185 cm ūgio įžaidėjas tikėjosi gauti Makedonijos pilietybę, tačiau pasirinko Juodkalniją. Slovėnijoje jis vidutiniškai pelnydavo 16,8 taško per rungtynes.
Veikiausiai ne visi europiečiai džiaugsmu trykštų, jeigu Europos čempionate naudingiausiu žaidėju būtų pripažintas Naujojo Orleano gete gimęs ir augęs B. McCalebbas ar kitas natūralizuotas žaidėjas. Širdyje vis dar norisi ant Senojo žemyno pirmenybių garbės pakylos matyti tikrus europiečius.
