Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkų triumfą Europos taurės turnyre stebėjo ir dabartinis Latvijos rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra. Tris į finalo aštuonetą patekusius klubus per savo karjerą treniravęs lietuvis pažymėjo, jog dabar užsiima kūrybiniu procesu Latvijos rinktinėje.
- „Lietuvos ryto“ pergalė Europos taurės turnyre jums buvo netikėta?
- Turiu prisipažinti, kad tikrai buvo netikėta. Šiame turnyre buvo labai daug netikėtumų. Nuo pat turnyro pradžių buvo daug netikėtų rezultatų, tačiau tokia yra taurių turnyrų specifika, kai viskas susideda iš vienų rungtynių. Po pirmos dienos situacija dažnai kardinaliai pasikeičia. Taip buvo ir šį kartą.
„Lietuvos rytui“ visos rungtynės susiklostė gana sunkiai, kai kur pasisekė, tačiau reikia būti arti tikslo, kad ta laimė nusišypsotų.
- Kaip paaiškintumėt tokį silpną Rusijos klubų žaidimą?
- Net nežinau, kuo paaiškinti. „Dinamo“ tikrai sužaidė žemiau savo galimybių. Tikrai žinau, kad Davidas Blattas padarė viską, jog tinkamai parengtų komandą, tačiau gal giliai pasąmonėje krepšininkai neįvertino varžovų. Vršaco komanda ta dieną žaidė labai labai gerai, jie pataikė sunkius metimus, draskė gynybą prasiveržimais. „Dinamo“ prastai gynėsi, priėmė netinkamus sprendimus, o kuo reiktų tai paaiškinti, aš nežinau. Tai jau klubo vidaus reikalas.
„Chimki“ žaidė neblogai viso turnyro metu. Komandos sudėtis galingesnė už daugelį varžovų, tačiau tai, kaip ir minėjau, yra vienų rungtynių momentas ir jie tą momentą praleido. Mano nuomone, finalo rungtynių kritinis taškas buvo tada, kai Jomantas blokavo Maciejaus Lampės metimą ir Lampė gavo penktą pražangą. Pabaigoje, esant beveik lygiam rezultatui, prasideda psichologija. Ji šį kartą labiau veikė „Chimki“ komandą.
- Kokios buvo svarbiausios „Lietuvos ryto“ pergalės finale priežastys?
- Atsirado žaidėjai, kurie svarbiu metu sužaidė taip, kaip turi žaisti. Jei Donatas Zavackas viso turnyro metu nepataikė, tai finale jis sumetė visus „savo“ metimus. Babrauskas nesudrebėjo. Eidsonas ir Petravičius, kaip visada, žaidė puikiai. Jomantas, kaip ir minėjau, padarė lūžį svarbiausiu momentu. Visų indėlis buvo ženklus.
- Aštuonete dalyvavo trys komandos, kurias jums yra tekę treniruoti. Tikriausiai sutikote daug pažįstamų veidų?
- Be abejonės. Renginys įdomus, daug krepšinio aplinkos žmonių, todėl aš ir važiavau. Ne su visais pavyko pasimatyti, nes „Benetton“ anksti išvažiavo namo, tačiau taip jau susiklostė, kad tie trys klubai buvo turnyre.
- Kaip jums sekasi naujose pareigose?
- Dabar vyksta, kaip aš sakau, kūrybinis etapas. Stebi rungtynes, stebi žaidėjus, kuri idėjas. Norisi parinkti tai, kas bus tinkamiausia komandai. Stebėjau Bilbao komandos rungtynes, kurioje žaidžia vienas iš kandidatų Janis Blumas. Šiuo etapu jokių aktyvių veiksmų kol kas nėra.
- Jau suplanavote pasirengimo etapą?
- Pasirengimas yra suplanuotas, suplanuoti turnyrai. Esminiai dalykai jau suplanuoti, teliko visokie mažiau reikšmingi dalykai.
- Teko girdėti kalbų, kad Latvijoje jūsų paskyrimas buvo priimtas labai entuziastingai ir siejamos didelės viltys.
- Duok Dieve. Man tai yra malonu. Aš stengsiuosi pateisinti lūkesčius, padėti, kiek tik galėsiu, o kaip pavyks, pamatysime.
- Nevirpės širdis, jei teks žaisti prieš Lietuvos rinktinę?
- Iki to dar labai toli. Pirmiausia turime išspręsti savo uždavinius, o tada jau matysime, kaip su ta širdimi bus.
Romanas Buršteinas
