Tai turbūt buvo vienas sunkiausių L. Urbonavičiaus interviu, bet ne todėl, kad vyko po pavojingo gaisro, sunkios pergalės ar apmaudos pralaimėjimo kovų ringe – kurių, beje, per profesionalo turi tik vieną, kai laimėjimų net 13.
Kol aplinkui siautė du mažamečiai jo vaikai, o keptuvėje čirškėjo firminis L. Urbonavičiaus patiekalas – varškėčiai, kovotojas papasakojo apie norą apsijuosti „ARES FC“ čempiono diržu ir patriukšmauti tarp UFC sunkiasvorių.
Lietuvis praėjusių metų gruodžio viduryje žengė į narvą Dakare, kur savo gyvavimą pradėjo ambicingų tikslų neslepianti „ARES FC“ organizacija.
Pagrindinėje vakaro kovoje mūsiškis po trijų raundų kovos užtikrintai įveikė UFC veteraną Ildemarą Alcantarą.
L. Urbonavičius pagal sutartį dar dukart kausis „ARES FC“ turnyruose. Į narvą jis turėtų grįžti liepos mėnesį, kai vyks trečiasis organizacijos turnyras. Sėkmingų pasirodymų atveju kovotojas viliasi gauti šansą kautis dėl pusiau sunkaus svorio kategorijos čempiono diržo.
Gavus šį greičiausiai atsivertų kelias ir į išsvajotą UFC pasaulį.
„Jei dar šiame gyvenime suspėsiu tą padaryti“, – šypteli jis, paklaustas, ar siektų diržo ir galingiausioje pasaulio MMA organizacijoje.
Pusiau sunkaus svorio divizione čia karaliauja Jonas Jonesas, o geriausių penkioliktuke yra puikiai lietuviui pažįstamų pavardžių.
Septintas čia islandas Alexanderis Gustafssonas, o keturioliktas ukrainietis Nikita Krylovas. Su šiais atletais L. Urbonavičius yra dirbęs treniruočių stovyklose, o N. Krylovas buvo dažnas svečias Lazdynų „Vale Tudo“ sporto salėje.
Čia ukrainiečio karjerą, po nesėkmingo starto UFC narvuose, atgaivinęs treneris Alfredas Lifšicas nuo pat profesionalios karjeros pradžios prižiūri ir L. Urbonavičių.
Tv3.lt pokalbis su kovotoju – apie likusias svajones ir kelią jų link.
„ARES FC“ atėjo garsiai – kokį įspūdį Jums paliko ši organizacija?
Taip, buvo daug reklamos, pinigų netaupė niekur. Vien apie mane kokį klipą kūrė – žmonės atskrido iš Prancūzijos, filmavo kelias dienas, tada iš karto skrido į Braziliją, kur tą patį darė ir apie varžovą. Jie tikrai negaili pinigų ir yra užsibrėžę tikslus. Nori padaryti gero lygio ir kokybės produktą.
O koks buvo finišo produktas – pirmasis turnyras Dakare?
Organizacija buvo aukščiausio lygio, parinkti gero lygio kovotojai. Su blogesniais recordais ten neima. Jie yra užsibrėžę, kad šiems kovotojams turnyras taptų tramplinu į UFC.
Ar po kovos teko kalbėti su „ARES FC“ vadovai – šie liko patenkint vakaro kova?
Daug nekalbėjome, bet kaip supratau liko patenkinti. Pirmas blynas neblogas buvo, kiek prisvilo dėl šlapios dangos, bet svarbiausia, kad pagrindinės kovos įvyko.
Ne paslaptis, kad šie siūlo didelius honorarus. Galbūt tai pagerins ir Jūsų treniručių procesą?
Lietuvoje nėra didelių rėmėjų, stengiesi savo jėgomis ir tie papildomi pinigai atveria sąlygas įsigyti kažką. Sparingo partnerių neprisisamdysi. Lietuvoje kovotojų mažai, ypač sunkiasvorių. Geriausia, kad už tuos pinigus galima išvažiuoti į stovyklą, kur geras lygis ir gali patobulėti.
Kokie planai iki antrosios kovos organizacijoje? Ketinate save išmėginti ir atvirame Baltijos šalių muaythai turnyre, kuris vyks jau šį savaitgalį.
Treneris turi viziją, kad kažkur dalyvaučiau ir neužmigčiau, kad nuolat vyktų progresas. Jeigu sustosi vietoje ir užmigsi, pradėsi regresuoti. Ieškau naujų kelių, keliu naujus iššūkius sau. Nepasieksi gero lygio, jeigu sustosi.
Galbūt jau žinote, su kuo norėtumėte išmėginti jėgas antroje kovoje „ARES FC“?
Kadangi laiko daug nepraėjo nuo praėjusios kovos, tai negalvojau. Stengiuosi neapsikrauti per daug, kovotojų jie turi begalę. Palieku tai treneriui, kad jis komunikuotų. Reikia patobulėti, nesu patenkintas nė viena savo kova.
Kas užkliuvo paskutinėje, kai įveikėte I. Alcantarą?
Buvo slidu, nepavyko kombinuoti kaip norėjau, neplanavau imtyniauti. Jeigu idealiai sukovotum, tai grėstų užmigti ant laurų. Savikritiškumas verčia tobulėti. Aš esu žiauriai didelis savo kritikas. Norint būti aukščiausio lygio kovotoju, lygini save su geriausiais. Jeigu matai, kad yra trūkumų, naktį nemiegi ramiai. Planuoji rytdienos treniruotę ir galvoji, kaip tą trūkumą pašalinti.
Dažnai žiūrite savo kovų įrašus?
Būna, kad peržiūriu, bet nelabai mėgstu to. Kam žiūrėti tas pačias klaidas daug kartų, tą daro treneris. Pažiūrėjai penkis kartus, kam žiūrėti šeštą? Klaidos, juk tos pačios.
Socialiniuose tinkluose metėte skambų iššūkį – norą sukovoti su UFC kovotoju Chrisu Weidmanu.
Norėčiau tą padaryti. Manau, kad galėčiau laimėti prieš jį. Tai viena iš svajonių.
Tikslai yra keliami palaipsniui. Galutinis, aišku, yra patekti į UFC, pakovoti dėl diržo ten. Aišku, jei dar šiame gyvenime suspėsiu tą padaryti. Jeigu nesvajotum, kam iš viso tą daryti. Bet iš pradžių reikėtų laimėti kovas „ARES FC“. Jeigu pasiūlys kovoti dėl diržo, laimėti diržą, o tada jau pakliūti į UFC ir laimėti kovas ten.
Turite trijų kovų sutartį su „ARES FC“. Sėkmingų pasirodymų atveju užtektų jų, kad gautumėte šansą laimėti diržą?
Manau, kad taip. Neaišku, kokie planai ir ambicijos ten. Bet jeigu viskas pasisektų, manau, kad duotų dėl diržo kovoti.
O laimėjus jį kelias į UFC taptų daug atviresnis?
Labai didelis šansas. UFC kaip Čempionų lygą futbole – visi čempionai renkasi į UFC.
Ten, jūsų svorio kategorijoje, yra N. Krylovas ir A. Gustaffsonas, su kuriais teko dirbti stovyklose. Koks tai lygis, ar tai yra kažkoks „kosmosas“ ar pasiekiama svajonė?
Tuo metu jų lygis buvo aukštesnis, dabar pats esu žymiai patobulėjęs. Norėčiau vėl su jais padirbėti. Nebuvo taip, kad jaustųsi milžiniškas skirtumas. Galėdavau ir nusiversti, viskas sekėsi gerai. Pagal sparingus sunku pasakyti. Juk sakoma, kad profesionalą nuo mėgėjo skiria nedaug. Visi gali pataikyti į veidą, bet profesionalas taiko tiksliau, jo smūgis yra jungiantis. Su Nikita sportavau, kai dar net nebuvau profesionalas. Tik po treniručoų su juo pradėjau šį kelią, tada buvau mėgėjas.
Visi jie žmonės, su visais įmanoma kovoti. Jeigu užsiblokuosi, kad neįmanoma kovoti su kažkuo, tai to žmogaus ir neįveiksi. Čia negali turėti kažkokių autoritetų. Visi žmonės, visi klysta ir visus galima nugalėti. Aš taip galvoju.
Bet kartu prisimeni, kokiomis sąlygomis jie sportuoja..
Tai spyris tau į užpakalį. Jie turi geresnes sąlygas, geresnius partnerius, todėl tu turi dirbti dvigubai daugiau, kad pasiektum tą lygį. Nėra neįmanoma, tai priklauso nuo charakterio, kiek tu save perlauši. Lietuvoje daug sunkiau, nes čia nėra nė vieno aukšto lygio MMA kovotojo. Turime labai aukšto lygio boksininkų, kikboksininkų, bet universalių kovotojų, kurie tave ir griautų ir laužtų – labai mažai.
