Vienas iš skilties autorių – Lietuvos krepšinio treneris Šarūnas Sakalauskas. Krepšinio specialistas tapo pirmuoju, kuriam Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) pavyko nukarūnuoti Kauno „Žalgirį“.
1999–2000 m. Š. Sakalausko vadovaujamas Vilniaus „Lietuvos rytas“ finalo serijoje įveikė legendinį „Žalgirį“ ir pirmą kartą sostinės klubo istorijoje iškovojo LKL čempionų žiedus.
Treneris net 8 sezonus dirbo Vokietijoje ir 2006 m. buvo pripažintas geriausiu „Bundesliga“ treneriu. Š. Sakalauskas taip pat yra dirbęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ir „Žalgirio“ sporto direktoriumi.
Naujienų portalas tv3.lt pristato antrąją „Ekspertai prie parketo“ dalį, kurioje Š. Sakalauskas dalijasi savo įžvalgomis apie šio sezono Kauno „Žalgirio“ vargus Eurolygoje.
„Ekspertai prie parketo“ rubrikos kuratorius – naujienų portalo tv3.lt sporto žurnalistas Balys Šmigelskas.
Važiuojama senu bagažu, žaidime trūksta naujovių
Kazys Maksvytis yra geras treneris. Bet praėjusį sezoną „Žalgiris“ su treneriu Maksvyčiu buvo Eurolygos naujovė. Šiais metais K. Maksvytis Eurolygoje jau nėra naujokas, jis – jau žinomas treneris. Manyčiau, „Žalgirio“ sudėtis yra stipresnė negu pereitais metais, šiuo metu nesiseka tik su traumomis.
„Žalgirio“ žaidime yra per mažai naujovių. Einama ir remiamasi tuo pačiu bagažu. Aišku, kritikai gali paklausti, kam keisti tai, kas pasiteisino? Bet tave analizuoja 17 konkurentų ir žino visus žingsnius, ką tu darysi.
Kas nepatinka „Žalgirio“ žaidime? Vis tik stipriausios Eurolygos komandos žaidžia kitokį krepšinį. Sakykime, „Barcelona“, Madrido „Real“, „Monaco“, Pirėjo „Olympiakos“ klubuose „eina“ klasika – vidurio puolėjas ir įžaidėjas, kurie yra labai svarbūs žaidėjai, „aplipdomi“ kitais krepšininkais.
Tuo metu „Žalgiris“ žaidžia kitaip – dažniausiai rungtynes pradeda su Kevarriusu Hayesu, po to duoda pažaisti Laurynui Biručiui. Kuris geriau pradeda rungtynes, tas žaidžia ir antrajame kėlinyje. Antroje pusėje, kada sprendžiasi rungtynių likimas, „Žalgiris“ žaidžia mažu penketu.
Komandos, kurios remiasi mažu penketu, Eurolygoje nedominuoja ir nelaimi rungtynių.
K. Maksvyčio žaidėjai netobulėja
„Centras“ turi ne tik sugebėti keistis ginamaisiais. Jis yra ir „lanko saugotojas“, kovotojas dėl kamuolių, psichologinė jėga po krepšiu – tu baudos aikštelėje nesijauti laisvai. Mano supratimu, K. Hayesas stovi vietoje, neprogresuoja ir neneša „Žalgiriui“ naudos, kurios iš jo tikimasi.
Treneriai Jonas Kazlauskas, Šarūnas Jasikevičius ir kiti turėjo gerą asistentų komandą, kuri tobulino savo žaidėjus sezono metu – Jiri Zidekas, Brandonas Daviesas. Šie žaidėjai pasikeitė per pusę metų. Tas pats Aaronas White‘as, Thomasas Walkupas, Nate‘as Woltersas, Kevinas Pangosas. Jie ryškiai pasikeitė.
K. Hayesas – nesikeičia. Jeigu būti visiškai sąžiningam, jis šiek tiek daugiau pradėjo iš vidutinio nuotolio. Bet tai yra atsitiktiniai metimai 1–2 kartus per rungtynes. Jeigu žaidėjas tą jau sugeba daryti, jis tą turėtų daryti dažniau, nes tai „išplėstų“ aikštę.
K. Maksvytis išnaudoja žaidėjų stipriąsias puses, bet jam vadovaujant žaidėjai netobulėja.
Pasakysiu dar daugiau – Lukas Lekavičius žengė kelis žingsnius atgal. Rokas Giedraitis, kuris būdavo tvirtas „Baskonia“ klubo startinio penketo žaidėjas Eurolygoje, Lietuvos rinktinėje būdavo dvyliktas žaidėjas. Eurolygoje yra stipresni žaidėjai nei rinktinėse ir Rokas tame stipresniame lygyje kažkodėl tinka. Čia tik du pirmi į galvą atėję žaidėjai.
Vertėtų pažaisti „gerą ir blogą policininką“?
Šio sezono naratyvo tarp Kazio Maksvyčio ir Luko Lekavičiaus aš nevadinčiau konfliktu. Santykiai tarp trenerio ir žaidėjo neturi būti romantiniai. Krepšinyje treneris nuolat konfliktuoja su žaidėjais – dėl taktikos, žaidimo laiko, vaidmens. Treneris įtikina, kad jo pasirinkta taktika – gera.
Tų mikrokonfliktų yra kiekvienoje komandoje ir tai – trenerių darbo dalis. Bet L. Lekavičius iš Š. Jasikevičiaus „Žalgirio“ išėjo į dar stipresnę Atėnų „Panathinaikos“, kuriai vadovavo Xavi Pasqualis. Veltui jo ėmę nebūtų. Kur L. Lekavičius išeitų dabar?
Labai keistai atrodo K. Maksvyčio pasakymas, kad žaidėjams atsibodo krepšinis.
Treneriams priekaištų žaidėjams oficialiai nereikėtų sakyti. Treneriai turi demonstruoti, kad jie gina savo žaidėjus ir krūtine stoja už juos, o esant blogai situacijai patys prisiima atsakomybę. Viduje, rūbinėje, treneriai elgiasi visiškai kitaip, bet to neturi sužinoti visuomenė. Tai yra aksioma – dėl pralaimėjimų dažniausiai kalti treneriai.
Klubo viduje galima daryti įvairių manevrų. Pavyzdžiui, susitarti su klubo direktoriumi Pauliumi Jankūnu krepšininkų akyse pažaisti „gerą ir blogą policininką“. Kiek aš matau, kiek gaunu informacijos, „Žalgirio“ žaidėjai yra „geriečiai“ ir tikrai ne tie, kurie norėtų specialiai pakenkti, kažko specialiai nedaryti.
Metas priimti sprendimus
Šis laikas yra labai sunkus visam klubui. Tiek sirgaliams, vadovybei, tiek trenerių štabui. Ir klubas turi priimti sprendimą, kaip toliau darome? Ar tie pokalbiai vyksta ar dar tik vyks ir kokį poveikį jie turės, mes žinosime tik po kurio laiko.
K. Maksvyčiui tai yra antras toks sunkus momentas „Žalgiryje“. Pirmasis buvo pralaimėjus LKL pusfinalį Panevėžio „Lietkabeliui“.
Manyčiau, kad trenerio keisti nereikia. K. Maksvytis yra įdomus ir kylantis treneris. Aš tikiu, kad jis turi ir žinių, ir jėgų daryti pokyčius. Tačiau eiti ta pačia kryptimi, kuria jis ėjo, nebegalima.
Šarūnas Sakalauskas, specialiai naujienų portalui tv3.lt
