Neseniai susilaukėte antro vaiko, ar dar liko laiko bėgimui?
Pasikeitus gyvenimui, persikėlus iš Kėdainių ir pagausėjus šeimai sportas ir bėgimas tikrai nebėra pagrindinė veikla mano gyvenime. Nebėra taip, kad nuolatos griežtai laikyčiausi treniruočių grafiko, vaikai ir kiti darbai tapo svarbesni nei bėgimas. Gerai, kad mus bent supa gamta, nes su žmona esame gamtos vaikai, mėgstame uogauti, grybauti ir pasivaikščioti miške.
Ar dėl to nukenčia Jūsų rezultatai bėgimo trasoje?
Dabar bėgioju labiau mėgėjiškai. Tad bent keletą minučių toks sportavimas nubraukia nuo rezultato. Stipriau treniruodavausi studijų metais. Tada sportuodavau pagal griežtą treniruočių programą.
Kada pradėjote bėgioti?
Ganėtinai vėlai. Tik dvyliktoje klasėje. Nors kūno kultūros mokytojas siūlė bėgioti dar 7 klasėje. Pradėjau žinoma nuo trumpų distancijų ir metams bėgant jos vis ilgėjo. Kol 2007 nubėgau pirmąjį savo maratoną Vilniuje. Tuo metu buvau trečias tarp lietuvių. Po metų varžybas baigiau kaip greičiausias lietuvis, tačiau buvo greitesnių užsieniečių. Šiai dienai esu sudalyvavęs apie 10 maratono varžybų. Nors kartais sunku pasakyti, ar jos skaitosi ar ne.
Kodėl sunku?
Nes yra tekę bėgti ir Pekino parolimpinėse žaidynėse. Bet ten bėgau kaip aklojo vedlys. Tad lyg ir dalyvavau varžybose, lyg ir įveikiau maratono distanciją, bet bėgau ne savo greičiu ir ne dėl savo rezultato. Tad tokių varžybų skaičiuoti nelabai norisi.
O kokie Jūsų ateities planai?
Bėgimas yra mano dalis, tad bėgsiu dar ilgai. Šią žiemą patyriau traumą, dėl kurios teko susilaikyti nuo bėgimo. Nors tai truko neilgai, bet spėjau pasiilgti bėgimo. Tad bent jau Lietuvoje rengiamose varžybose bėgsiu dar ilgai.
Kokius pokyčius per savo bėgimo karjerą pastebėjote Lietuvoje?
Šiuo metu bėgimas Lietuvoje pasiekė dar nematytą populiarumą. Kai pradėjau bėgioti Kėdainiuose, į mane keistai žiūrėdavo, sulaukdavau pasiūlymų pavežti. Buvo neįprasta bėgti dėl bėgimo. O ir varžybų reikėdavo gerai paieškoti, jų būdavo keletą pavasarį ir rudenį. Dabar darosi sunku išsirinkti kur dalyvauti. Per savaitgalį būna po keletą varžybų.
Ką galvojate apie šį netikėtą bėgimo išpopuliarėjimą?
Smagu, nes masiškumas gimdo profesionalumą. Bet yra ir kita pusė. Dažnai savo jėgų neįvertinę mėgėjai dalyvaudami varžybose pakenkia patys sau. 5 kilometrai dar nebaisu, bet į rimtesnes, pusės ar pilno maratono distancijas bėgti „va banque“ yra tiesiog pavojinga. Dėl tokio dalyvavimo pradedančiajam reikėtų pasitarti su patyrusiu bėgiku, treneriu, kūno kultūros mokytoju ar net daktaru. Reikia įvertinti savo galimybes ir sveikatą.
Dirbote kūno kultūros mokytoju, ar skatinote savo moksleivius bėgti?
Pas mus mokykloje ir taip buvo gilios sporto tradicijos. Visi noriai išbandydavo įvairiausias sporto rūšis. Tarp jų ir bėgimą. Gal žinant, kad aš kaip mokytojas esu šį tą pasiekęs šioje trasoje jiems padidėdavo motyvacija, bet to garantuoti negaliu (juokiasi). Tiesa, esu iniciavęs keletą bėgimo renginių Šėtos mokykloje, kurie dar iki šiol tebevyksta ir be mano pagalbos.
„Miesto maratono“ rekordininkams bus skiriami papildomi prizai
Birželio 14 dieną Kauno rotušės aikštėje vyks tradicinis, tarptautinis „Miesto maratonas“ (dar žinomas kaip „Kauno maratonas“). Didžiausiame vasaros bėgime Lietuvoje tikimasi sulaukti daugiau nei 5 tūkstančių dalyvių. Šiai dienai jau užsiregistravo apie 3 tūkstančius dalyvių.
Renginio organizatoriai pagerinusiam maratono distancijos laiką šiemet žada skirti 500 eurų prizą. O pagerinusiam Lietuvos rekordą – 4000 eurų!
Sportininkai rungsis „Kauno maratono“, „Švyturio Balto nealkoholinio“ pusmaratonio, „Tichės“ 10 km, Akademinės Kredito Unijos 5 km, „PRISMA“ šeimų bėgimo 1,5 km ar 700 metrų paramos bėgimo „Už laimėtą gyvybę“ distancijose.
Daugiau informacijos – http://www.kaunasmarathon.lt/
