Lietuvoje pradeda stiprėti tendencija, kad šalies automobilių sporto atstovai vis dažniau kreipiasi į bendros kompetencijos teismus, o ne sportinį arbitražą. Visgi, kokia yra pasaulinė praktika?
Šalies teismuose užtrunkama iki kelių metų
Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) teisininko Ričardo Rupkaus teigimu, nemaža dalis sportininkų kreipiasi į bendros praktikos teismus vietoje to, kad ginčus greitai spręstų federacijos apeliaciniame teisme, teigiama pranešime spaudai.
„Sportininkai dažnai nepatenkinti varžybų rezultatais, diskvalifikacijomis ar nuobaudomis, kreipiasi ne į LASF, o į šalies teismus. Deja, šalies teismuose automobilių sporto problematika nepažįstama, todėl teisėjams reikia daug laiko susipažinti ir suprasti visą specifiką, o bylų nagrinėjimas kartais užtrunka net iki kelių metų. Turėjome vieną atvejį, kai ralio čempionate teismas du metus sprendė ginčą ir tuos du metus mes negalėjome apdovanoti nugalėtojų. Vidaus teismas būtų viską išsprendęs per mėnesį”, - sako jis.
Pasak teisininko, efektyviausia prevencija yra greitas atsakymo gavimas iš teismo ir tolimesnis problemos sprendimas, todėl dar 2013 -aisiais buvo praplėsti LASF apeliacinio teismo įgaliojimai ir dabar jis gali nagrinėti absoliučiai visus klausimus.
„Šį teismą sudaro pačių LASF narių deleguoti atstovai - profesionalūs organizatoriai, sportininkai, veteranai, kurie turi labai didelę patirtį ir be didelių sąnaudų bei per trumpą laiką gali išspręsti iškilusius ginčus“, - tvirtina LASF teisininkas.
Buvusio LASF prezidento ir esamo Lietuvos kartingo federacijos (LKF) Arbitražo teismo pirmininko Romo Austinsko teigimu, sportininkai turi suprasti, kad kas jiems išduoda licenciją, tas ir reglamentuoja sporto šaką: automobilių sporte – LASF, o kartingų - LKF.
„Visi sportiniai ginčai turi būti sprendžiami federacijų viduje. Į bendros kompetencijos teismus galima kreiptis, jeigu yra ginčas ne dėl sportinių niuansų. Ateityje reikia labai aiškiai reglamentuoti, kada prie federacijos prisijungęs sportininkas gali ir turi pagrindo kreiptis į bendros kompetencijos teismus. Iš patirties galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, LKF, būna atvejų, kad kreipiasi tėvai dėl techninių reikalavimų pažeidimų, federacija dažniausiai anuliuoja rezultatus, tada tėvai kreipiasi į šalies teismus. Yra buvę atvejų, kai kreiptasi net į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Žinoma, čia problema yra tėvelių, o ne vaikų. Juk ne vaikai „forsuoja“ variklius, o mechanikai. Norint išspręsti šią problemą, siūlysiu reglamento nuostatų pakeitimus, kad vaikai iki 12 metų už techninius pažeidimus nebūtų baudžiami, o už juos baudomis atsakytų tėvai“, - sako R. Austinskas.
Tarptautinėje praktikoje – pirmenybė federacijoms
Pašnekovams antrina ir Arnas Paliukėnas, kuris nuo šių metų dirba FIA Tarptautiniame tribunole.
„Tarptautinė patirtis rodo, kad visi sportiniai klausimai turi būti sprendžiami federacijų viduje, nes federacijos veikia asociacijų pagrindu. Tarptautinė automobilių federacija (FIA) taip pat skatina taip elgtis. Kitas atvejis, jeigu į teismą kreipiamasi dėl, pavyzdžiui, suvažiavimo metu priimtų sprendimų teisėtumo, legitimumo. Tokiu atveju ginčus sprendžia bendros kompetencijos teismai. Tačiau jei ginčo objektas yra sportinis (pvz. rezultatai, diskvalifikacijos) tada vienareikšmiškai viską sprendžia federacijos teismas“, - teigia A. Paliukėnas.
Pasak tarptautinio FIA Tribunolo teisėjo, bendros kompetencijos teismas net negali pagal savo jurisdikciją spręsti tokio pobūdžio sporto ginčų, nes FIA yra nustačiusi LASF kompetenciją būti vienintele valdžia automobilių sporte Lietuvoje.
„Bendros kompetencijos teismai tiesiog turėtų atsisakyti nagrinėti tokias bylas. Dabar pasitaiko atvejų, kai teismas, neturėdamas patirties tokio pobūdžio sportiniuose ginčuose, juos sprendžia remdamasis ne specifiniais tą sporto šaką reglamentuojančiais norminiais teisės aktais, bet bendrosios kompetencijos teismams aiškesniais ir dažniau juose taikomais baendraisiais valstybėje galiojančiais norminiais teisės aktais, priimtais įstatymų leidėjo (pvz., Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu ar pan.). Tokiu atveju ginčo išsprendimo rezultatai dažnai būna akivaizdžiai priešingi tikslams, kurių siekiama automobilių sporte. Be to, ginčų baigtis absoliučiai priešinga, nei federacijos viduje veikiančiame teisme, kuriame ginčus sprendžia tame sporte didelę savo gyvenimą dalį praleidę specialistai. Taip yra kuriami labai prasti precedentai ir nepasitikėjimas federacijų teismais“, - nuomone dalinasi A. Paliukėnas.
Specialisto teigimu, pirmiausia turėtų augti LASF narių savimonė. Jie turi suprasti, kad patys yra automobilių sporto bendruomenės nariai, patys formuoja apeliacinio teismo sudėtį bei valdymo organus. Patys turi aktyviai naudotis šiomis teisėmis, o tuo pačiu – ir gerbti fedarcijos struktūrose priimamus sprendimus
„Jeigu sportininkai nepatenkinti išrenkamų narių komptenecija, jie turi suprasti, kad patys nepakankamai buvo aktyvūs suvažiavimų metu. Kiekvienas turi stengtis ir prisidėti prie bendruomenės kūrimo. Jeigu mes įstojame į federaciją, vadovaujamės jos įstatais bei kitais reglamentuojančiais teisės aktais (vienas pagrindinių – Tarptautinis sporto kodeksas), sutampa mūsų tikslai, tai ir ginčus turime palikti viduje (jei pagal priskirtą komptenciją juos sprendžia LASF apeliacinis teismas, turime gerbti jo sprendimą; jei pagal komptenciją ginčas priskirtinas spręsti FIA Tarptautiniame tribunole ar FIA Tarptautiniame apeliaciniame teisme, – kreipkimės į pastaruosius bei gerbkime jų priimamus sprendimus, tačiau bet kokiu atveju sportiniai ginčai turi likti sporte“, - tvirtina FIA Tarptautinio tribunolo teisėjas A. Paliukėnas.
