Šarūnas Jasikevičius Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei antrus metus iš eilės ištarė „ne“. Taigi Kęstučiui Kemzūrai, kaip ir pernai Ramūnui Butautui, dabar teks sukti galvą, kokiu būdu kompensuoti patyrusio įžaidėjo netektį.
Dar sykį apie karjeros nacionalinėje komandoje pabaigą patvirtino ir Ramūnas Šiškauskas, neaiški padėtis su Marijonu Petravičiumi, kuris kenčia dėl nugaros traumos, dvejoja broliai Lavrinovičiai, nežinia ir dėl Rimanto Kaukėno.
Nepaisant šių galimų netekčių, Lietuvos rinktinės trenerių štabas rastų, kuo pakeisti šiuos krepšininkus. Tuo tarpu Š. Jasikevičiaus trūkumas – opus bei sunkiai išsprendžiamas klausimas.
Taigi kas pakeis Š. Jasikevičių?
Šaras – aukštų rezultatų garantas
Išskyrus 2001 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą, kuriame su sparčiai krepšinio aukštumų link šuoliavusiu Š. Jasikevičiumi rungtyniavusi Lietuvos rinktinė užėmė tik dvyliktąją vietą, visuose kituose svarbiausiuose tarptautiniuose Senojo žemyno turnyruose geriausiu įžaidėju šalyje pelnytai tituluojamas kaunietis buvo aukštų rezultatų garantas.
2003 m. lietuvių atakoms dirigavo Š. Jasikevičius, o mūsiškiai po 64 metų pertraukos susigrąžino Europos auksą. 2004 m. nuo dar neregėtų viršūnių olimpiadoje dabartinio Atėnų „Panathinaikos“ legionieriaus vedamą Lietuvos komandą „išgelbėjo“ tik italų stebuklas ir lietuviai liko ketvirti.
Tuomet gynėjas persikėlė už Atlanto ir Lietuvos rinktinėje nutarė padaryti pertrauką. Tai atsiliepė mūsų šalies komandos rezultatams. Tiesa, 2005 m. iš gerokai susilpnėjusios ekipos Antanas Sireika sugebėjo sugniaužti vieningą ir sunkiai atremiamą kumštį, kuris Serbijoje patyrė vos vieną nesėkmę, tačiau liko penktoje vietoje.
2006 m. kažko panašaus pademonstruoti nebepavyko. Rinktinėje kilus neramumams, daug kritikuoti lietuviai pasaulio pirmenybėse Japonijoje liko septinti. Rezultatas, atsižvelgiant į rinktinės sudėtį, galbūt ir nebuvo prastas, bet Lietuva tuomet pasižymėjo ne jiems būdinga vienybe, o konfliktais bei įvairiais vidiniais nesklandumais.
2007 m. Europos čempionatas Ispanijoje – lietuvių žaidimui diriguojant Š. Jasikevičiui. Šarui vėl užsivilkus žaliai baltus marškinėlius grįžome ant Senojo žemyno pirmenybių nugalėtojų podiumo – Ramūno Butauto auklėtiniai pasidabino bronzos medaliais.
Jau kitąmet vykusių Pekino olimpinių žaidynių Š. Jasikevičius praleisti negalėjo. Tiesa, antrą kartą iš eilės lietuviams nepavyko iškovoti medalių, bet rinktinė demonstravo aukšto lygio žaidimą bei užėmė garbingą ketvirtąja vietą.
Vis dėlto po metų Lietuvos rinktinės pakilimas baigėsi. Š. Jasikevičius dėl kelio operacijos R. Butautui sako „ne“, o mūsų šalies atstovai ritasi iki dar seniai neregėto dugno – 11-12 vietos Senojo žemyno pirmenybėse Lenkijoje.
Nejaugi toks pat likimas lietuvių laukia ir Turkijoje?
Tikras galvos skausmas
Jei Š. Jasikevičius atsisako padėti Lietuvos rinktinei, didžiausiu trenerių galvos skausmu tampa būtent įžaidėjo problema. Ne paslaptis, jog antro aukščiausio lygio atakų organizatoriaus Lietuva dar neturi.
Išplėstiniame nacionalinės komandos kandidatų sąraše – 24 pavardės. Tarp jų ir trys įžaidėjai – Giedrius Gustas, Mantas Kalnietis bei Arvydas Eitutavičius. Tiesa, pirmasis šiame sezone kildavo nuo Graikijos krepšinio lygos vidutiniokės Kavalos „Panorama“ atsarginių žaidėjų suolo, antrasis panašaus šanso kaip šiemet susilaukė Lenkijoje, bet juo nepasinaudojo, o A.Eitutavičius nors ir vadinamas vienu sezono netikėtumų, tarp pretendentų pateko tik dėl opaus įžaidėjo klausimo.
Rezervinėje sudėtyje – Žygimantas Janavičius, Šarūnas Vasiliauskas bei Aidas Viskontas, tačiau šie žaidėjai kol kas nesutverti vesti rinktinę į skambias pergales.
„Panašią problemą neblogai sprendė „Lietuvos ryto“ komanda, kur įžaidėjo vaidmenį esant reikalui sėkmingai atlikdavo Martynas Gecevičius. M. Kalniečiui šis sezonas buvo ne pats geriausias, bet jis sužaidė ir įspūdingų mačų. Kaip įžaidėjas jau anksčiau rinktinėje yra pasireiškęs Tomas Delininkaitis.
Jeigu atvažiuos R. Kaukėnas, jis irgi galės padėti. Be to, patikrinsime A. Eitutavičių, G. Gustą. Ieškosime tinkamiausių variantų, juolab kad pasaulio čempionate laukia įvairaus braižo varžovai“, – sprendimo būdų ieškojo K.Kemzūra.
Treneriai padarė klaidą
Naujasis Vilniaus „Sakalų“ komandos sporto direktorius Linas Kvedaravičius tikino, jog toks Lietuvos krepšinio žvaigždės sprendimas nebuvo netikėtas.
„Tokį Šarūno sprendimą buvo galima numatyti. Vis dėlto jam jau ne 20 metų. Jis privalo galvoti apie sveikatą, poilsį. Galų gale artėja ir Šaro karjeros pabaiga. Vis tik manau, jog jis dar užsivilks Lietuvos rinktinės marškinėlius. Tačiau tai būs ne artėjančiame pasaulio čempionate“, – teigė L. Kvedaravičius.
Pasak L. Kvedaravičiaus, kas užims Š. Jasikevičiaus vietą startiniame penkete, nuspėti sudėtinga. Krepšinio eksperto nuomone, prieš kelerius metus lietuviai padarė klaidą laiku neatjauninę atakų organizatoriaus pozicijos.
„Reikia ieškoti, kas galėtų pakeisti Š. Jasikevičių. Tai didžiausia nacionalinės komandos trenerių užduotis. Dabar spėlioti sunku. Trenerio pasirinkimas turėtų paaiškėti po treniruočių stovyklos bei draugiškų rungtynių. Savo favoritų neturiu.
Prieš kelerius metus buvo padaryta klaida. Tiesiog reikėjo jauninti įžaidėjo poziciją Lietuvos rinktinėje. Tokie jauni žaidėjai kaip Šarūnas Vasiliauskas ar Žygimantas Janavičius turėjo būti anksčiau įvesti į tą ritmą“, – kalbėjo L. Kvedaravičius.
Tiesa, vilnietis pridūrė, kad galima rasti ir teigiamų neigiamo Š. Jasikevičiaus atsakymo pusių.
„Vis dėlto ne tik Šaras žaisdavo Lietuvos komandoje. Dar neaišku, kokią sudėtį pavyks surinkti. „Svajonių komandos“ galbūt ir nebus, tačiau tai gera paspirtis prieš 2011 metų Europos čempionatą Lietuvoje.
Bus puiki proga įvertinti tų krepšininkų žaidimą, kurie ateityje galės pakeisti dabartinius rinktinės lyderius ir sustiprinti komandą“, – pareiškė L. Kvedaravičius.
Donatas Urbonas
