Poolimpiniai metai dažniausiai atneša kartų kaitos procesą. Po Pjongčango žaidynių karjeras baigė ryškiausia biatlono legenda Ole Einaras Bjoerndalenas, olimpiniai čempionai Emilis Hegle Svendsenas, Darija Domračeva, Marie Dorin Habert, tačiau Lietuvos komandos nuostoliai – minimalūs.
D. Rasimovičūtės užduotis – padėti jaunajai kartai
Pjongčango olimpinės žaidynės Lietuvai buvo istorinės: aukščiausias vietas per nepriklausomybę užėmė Tomas Kaukėnas (13 vieta persekiojime, 17 vieta sprinte), į elitinį 30-uką prasibrovė Natalija Kočergina (30 vieta asmeninėse lenktynėse), solidžiai startavo Vytautas Strolia (49 vieta sprinte ir 43-ioji – persekiojime). Be to, olimpiadoje debiutavo Lietuvos mišri estafetė.
Be šių biatlonininkų A komandą ateinančiame sezone sudarys beveik 20 metų su elitu besivaržanti Diana Rasimovičiūtė, Gabrielė Leščinskaitė ir Karolis Dombrovskis.
„Sezonas bus panašus į visus mūsų sezonus, tik tiek, kad jame nebus olimpinių žaidynių, vyks pasaulio čempionatas. Sezono tikslai kitokie, dabar bus pirmas pasirengimo etapas prieš 2022-ųjų Pekino olimpiadą, – sakė Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas. – Sportininkų kaita įvyko minimali, džiugi naujiena, kad ta pati Diana sutiko padėti komandai išsilaikyti pasaulio taurėje. Mums labai svarbu išlaikyti tokio lygio sportininkę kuo ilgiau, nes tada kelias pamainai būtų lengvesnis.“
Situacija paprasta: į nacijų taurės įskaitą, kurios pagrindu dalijami olimpiniai kelialapiai, įtraukiami trijų sportininkų rezultatai. Net ir paskutinę vietą užėmęs sportininkas šaliai iškovoja apie 20 taškų, tad neturint trijų atletų pasaulio taurėje, Lietuva greičiausiai prarastų vieną kvotą šiose varžybose kitąmet. Taip būtų sukomplikuota padėtis kovojant dėl kelialapių į būsimas olimpines žaidynes.
O stengtis yra dėl ko: į suaugusiųjų sportą pamažu beldžiasi dvi talentingos biatlonininkės Ana Jesipionok ir Raminta Dindaitė.
„Tikimės, kad kažkuri iš jų įvykdys ir pasaulio taurės normatyvą. Norėtųsi, kad to jaunimo būtų daugiau, būtų konkurencija, bet su mūsų sąlygomis džiaugiamės, kad išvis turime sportininkių su pasaulio taurės normatyvu“, – teigė A. Daugirdas.
Rebusas: pasaulio taurė ar Europos čempionatas?
Tokių problemų spręsti nereikia vyrų komandai. Šalia lyderių trio – T. Kaukėno, V. Strolios ir K. Dombrovskio – žengia sparčiai progresuojantis Linas Banys. Dar praeitame sezone planetos taurės varžybose debiutavęs 20-metis šiemet su pajėgiausiais pasaulio biatlonininkais turėtų susigrumti ne kartą.
Beje, ketvirtadienį vykusiose IBU taurės varžybose L. Banys pasiekė karjeros rekordą – užėmė 37 vietą ir iškovojo 4 įskaitinius taškus.
„Turime perspektyvų jaunimą – Liną Banį, Deividą Demkovą. Yra pajėgių ir dar jaunesnių sportininkų, tad vyrai tikrai atrodo stipriau nei moterys. Iš slidinėjimo pas mus perėjo Lukas Jakeliūnas, kuris jau turėjo krikštą pasaulio vasaros biatlono čempionate. Dabar jis intensyviai su B komanda ruošiasi ir tikimės, kad šiemet jam bus realu įvykdyti pasaulio taurės normatyvą. Su šešiais vaikinais tikrai galėsime užpildyti visas spragas ir net duoti lyderiams kažkur pailsėti“, – džiaugėsi A. Daugirdas.
Lietuvos biatlono federacijos vadovas užuominą metė dėl dviejų pasaulio taurės etapų, vyksiančių už Atlanto. Vasarį pajėgiausi planetos biatlonininkai rungtis Kanmore (Kanada) bei Solt Leik Sityje (JAV), tačiau iškart po šių etapų Baltarusijoje vyks Europos čempionatas. Dėl naujo sporto šakų finansavimo modelio jis biatlonininkams ypač svarbus, o dalyvavimas už Amerikoje gali sutrikdyti pasirengimą žemyno pirmenybėms.
„Turime iššūkį, kaip gerai sudalyvauti Europos čempionate bei kaip maksimaliai gerai sudalyvauti pasaulio taurės etapuose už Atlanto. Viliuosi, kad šioje vietoje mums padės rezervas, kurie turės pasaulio taurės normatyvus ir pagrindiniai sportininkai galės pasiruošti Europos čempionatui“, – problemos sprendimo būdą įvardijo A. Daugirdas.
Pavojų moterims kelia prisikėlusios kinės
Prieš dešimtmetį Kinijos moterų komandą buvo galima laikyti viena iš penkių pajėgiausių pasaulyje. Ant prizininkų pakylos kopdavo šios šalies estafetės, o 2008-2009 metų sezone Wang Chunli netgi laimėjo planetos taurės etapo sprintą. Pastaraisiais metais kinai dėmesio biatlonui nebeskyrė – dalyvaudavo ne visuose taurės etapuose, taip prarasdami kvotas.
Vis dėlto būsimi olimpinių žaidynių šeimininkai keturmečio ciklą pradeda ryžtingai – kelios dešimtys šios Azijos šalies biatlonininkų nuolat rengia treniruočių stovyklas Europoje.
„Jau dabar turime pakankamai informacijos apie tai, kad kinų rinktinės labai mobilizavosi. Mūsiškiai buvo stovykloje Norvegijoje ir ten kinų buvo labai daug, net tokių, kurie tik pradeda pirmus žingsnius ant sniego. Korėjiečiai prieš ketverius metus ne ugdė savus, bet pasirinko kitą kelią – natūralizavo rusų sportininkus. Esu įsitikinęs, kad kinai taip tikrai nedarys, be to, jie visais laikais turėjo fenomeną per trumpą laiką paruošti pajėgius sportininkus“, – pasakojo A. Daugirdas.
Kinijos moterų komanda praėjusio sezono nacijų taurės įskaitoje užėmė 24 vietą iš iškovojo 2 kvotas šių metų pasaulio taurės varžyboms. Palyginimui, 22-oms likusioms lietuvėms atiteko 3 kvotos. Be to, kinėms greičiausiai pavyks suburti ir estafetės komandą, o mūsiškės kol kas keturių biatlonininkių su įvykdytais normatyvais neturi.
„2022-aisiais jie tikrai norės turėti ir vyrų, ir moterų ekipas. Moterims įsitvirtinti tarp nacijų bus lengviau, nes pas vyrus konkurencija yra žymiai didesnė“, – reziumavo A. Daugirdas.
Parama rinktinės lyderiui – naujutėlaitis automobilis
Dėl pasikeitusios finansavimo sistemos biatlono federacijai – tvirtai žiemos sporto šakų lyderei Lietuvoje – šiemet teko suveržti diržus. Federacija olimpiniame sezone gavo mažiau lėšų nei iki šiol.
„Finansavimas sumažėjo pasikeitus sporto šakų finansavimo sistemai, įsigaliojusiai nuo sausio 1 dienos. Tas tęstinumas, kuris turėjo būti iki olimpinių žaidynių, pas mus nutrūko. Mūsų finansai 2018 metais sumažėjo ženkliai, nes gavome apie 50 tūkst. eurų mažiau iš valstybės. Šią spragą padėjo kompensuoti padidėjusios lėšos iš LTOK, turėjome solidarumo stipendijas iš jų ir tai truputį kompensavo netektį iš biudžeto“, – teigė A. Daugirdas.
Sutaupyti padėjo tai, kad olimpiniais metais nėra rengiamas pasaulio čempionatas, tad deleguoti rinktinės į dviejų savaičių trukmės pirmenybes nereikėjo.
„Tuos finansus galėjome skirti trenerių išlaikymui ir aptarnaujančiam personalui. Pakankamai kukliai užbaigėme žiemos sezoną ir nuo pavasario iki dabar viską planuojame įjungę ekonominį rėžimą, daug ko atsisakėme (pavyzdžiui, nuolatinio kineziterapeuto buvimo komandoje), bet stengiamės išlaikyti minimumą, kuris reikalingas pasirengimui“, – sakė biatlono federacijos prezidentas.
LBF vadovas džiaugiasi po sėkmingų olimpinių žaidynių padidėjusiu dėmesiu sporto šakai.
„Ažiotažu to nepavadinsi, bet dėmesio tikrai sulaukiame daugiau. Esame nelabai smagioje situacijoje, nes sąlygos tikrai ne pačios geriausios ir sudėtinga kovoti su salės sporto šakomis. Sunku prisivilioti sportininkus, tačiau naujų vaikų atsirado. Manau, jau išėjome iš to nežinomų sporto šakų sąrašo ir pasakius žodį „biatlonas“, atsiranda sąsajų su olimpinėmis žaidynėmis ar tuo pačiu Tomu Kaukėnu“, – šyptelėjo A. Daugirdas.
Nors ir suveržusi diržus, Lietuvos biatlono federacija dėjo visas pastangas, kad labiausiai šią sporto šaką išgarsinęs T. Kaukėnas būtų pelnytai įvertintas – sportininkui padovanotas naujutėlaitis BMW automobilis, kurį, tarpininkaujant federacijai, skyrė rėmėjai.
„Federacijos ir rėmėjų dėka Tomui Kaukėnui yra sudaryta galimybė turėti automobilį. Tokie rezultatai nelieka nepastebėti ir federacija dėjo visas pastangas, kad atsidėkotų už jo juodą darbą, indėlį į sporto šakos vystymą. Norime, kad kelias į Pekiną jam būtų kuo sklandesnis“, – sėkmės linkėjo A. Daugirdas
