Jaunystėje D. Zubrus išbandė daug sporto šakų: plaukimą, tenisą, aktyviai žaidė krepšinį ir futbolą, tačiau niekam nejautė tokios aistros bei traukos, kaip ledo rituliui.
„Pradėjau, kai man buvo 6 metai. Brolis nusivedė į čiuožyklą, kurioje galėjau su vyresniaisiais žaisti bent kelis kartus per savaitę. Man labai patiko ši sporto šaka, ji tiesiog prilipo – atsirado noras treniruotis ir žaisti kaip tik įmanoma geriau“, – TV laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“ prisimena sportininkas.
Ledo ritulio žvaigždė pasakoja, kad labiausiai šiame sporte jį žavi greitis ir fizinis aktyvumas – neretas, gyvai pamatęs šį žaidimą, užsikabina ir įsitraukia.
Laimingas bedarbis
D. Zubrus yra patyręs ir gražių laimėjimų, ir skaudžių pralaimėjimų. Pastarieji grūdino labiausiai: „Daugiausia išmokau iš savo pralaimėjimų. Po varžybų prašydavau galimybės peržiūrėti žaidimo įrašus, stebėdavau savo klaidas ir galvodavau, ką galiu daryti kitaip.“
Dabar, kai aktyvi D. Zubraus sportinė karjera baigta ir kai save jis ėmė vadinti laimingu bedarbiu, ledo ritulininkas jėgas atiduoda šalies rinktinei. „Kai girdi himną, kai matai vėliavą ir visus kartu – apima nepaaiškinamai geras ir tikrai nepakartojamas jausmas“, – atvirauja sportininkas.
Pašnekovo teigimu, dvi svarbiausios augančio žaidėjo savybės – noras žaisti bei troškimas tobulėti. „Pasirinkta sporto šaka turi patikti, iš vidaus turi kilti noras ja užsiiminėti. Kai niekas nemato ar kai tik užšąla kokia bala – čiuožinėk iki sutemų. Man taip buvo ir, tikiu, kad dabar tuo užsiimantys vaikai mane supranta,“ – sako TV laidos pašnekovas.
Pradeda trūkti ledo arenų
Pasak D. Zubraus, komandinis žaidimas išmoko ir gyvenime reikalingų dalykų: „Išmoko, kaip bendrauti su žmonėmis. Komandoje kiekvienas turi savo vaidmenį, todėl žaidėjas išmoksta suprasti, susiderinti, o tai yra labai svarbu.“
Viena iš dabartinių D. Zubraus pareigybių – Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos prezidentas. Jis pastebi, kad susidomėjimas ledo rituliu vis auga: „2008 m. Lietuvoje nebuvo net 200 žaidžiančių vaikų, o dabar jų yra daugiau kaip tūkstantis. Įsikūrė daug mokyklų, vaikai aktyviai ir noriai jas lanko, mokosi. Jau pradeda trūkti ledo arenų.“
Siųsdamas linkėjimus „Lietuvos mokyklų žaidynių“ sportininkams, D. Zubrus sakė: „Reikia mylėti sportą, būti užsispyrusiam. O kai ateis momentas, kuomet kažkas pasakys „tu negali“, nereaguoti ir tikėti savimi, toliau stengtis. Tik ne dėl žinomumo, bet dėl savęs, dėl kuo geresnio žaidimo ir komandos rezultatų. Reikia išsikelti irsiekti realių tikslų.“
Nauja sporto šaka – naujas iššūkis
Daugiau apie ledo ritulį D. Zubrus pasakos laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“, kurią šeštadienį 10.30 val. rodys televizijos kanalas TV6. Laidos pabaigoje, jos vedėjas Mindaugas Ponomariovas-Ozis susirungs tradiciniame „Maxima“ iššūkyje. Šįkart bus tikrinamas greitis – reikės kuo greičiau parduotuvės vežimėlį užpildyti kamuoliais.
„Lietuvos mokyklų žaidynės“ – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje. Jame dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Žaidynių programoje net 25 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, savivaldybės, mokyklos. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų. Projektą remia socialiai atsakingas prekybos tinklas „Maxima“.
