Kauno „Žalgirio“ ekipa jau ne pirmą mėnesį balansuoja ant bedugnės krašto, o prošvaisčių kol kas nematyti. Pasiūlymų iš kitų komandų turi ne tik didžioji dalis Kauno ekipos žaidėjų, bet ir vyriausiasis treneris Gintaras Krapikas.
Tačiau kelių kvietimų neseniai sulaukęs strategas skęstančio laivopalikti nepuola. Praėjusių metų spalį Rimantą Grigą prie „Žalgirio“ vairo pakeitęs G. Krapikas pasiruošęs likti Kaune iki pabaigos. Iki paskutinių sezono rungtynių ar iki „Žalgirio“ išsiskirstymo – lieka neaišku, rašo „Respublika“.
„Man labai patinka šioje komandoje ir sunkius periodus esu pasirengęs ištverti kartu su komanda“, - optimizmo vis dar randa strategas.
Lietuvos čempionai užvakar SEB Baltijos krepšinio lygos Elito diviziono rungtynėse savo aikštelėje 69:64 palaužė Rygos „Barons/LMT“ ekipą. Tačiau paskutinėmis akimirkomis išplėšta pergalė, leidusi pakilti į antrą turnyro lentelės vietą, per daug nenudžiugino nei žaidėjų, ne trenerio. Atlyginimų negaunantys krepšininkai negali galvoti vien apie tiesioginį savo darbą - krepšinį. Jiems tenka svarstyti, ką daryti toliau.
Mače su Latvijos čempionais „Žalgiriui“ vis dar talkino gynėjas Mantas Kalnietis. Tačiau dar neaišku, ar 22 m. krepšininkas artimiausiu metu nepasirašys sutarties su Trevizo „Benetton“. To nežino ir treneris.
„Vienu metu jau atrodė, kad Mantas išvyksta, tačiau jis dar čia. Dirba kartu su visais, jaudinasi ir stengiasi atiduoti visas jėgas. O tolesnių žaidėjo ir jo agentų planų aš nežinau“, - sakė G. Krapikas.
- Treneri, ar laimėtos rungtynės prieš Latvijos čempionus dar pakėlė nuotaiką? – „Respublika“ paklausė G. Krapiko.
- Patenkintas galiu būti tik pergale. Tačiau komandoje nebėra teigiamų emocijų ir polėkio, kuris dar buvo prieš kurį laiką. Nebeturime varomosios jėgos. Žaidėjai negauna atlyginimų. Tai atsiliepia jų darbui, nuotaikoms. Galiausiai viskas atsispindi aikštelėje.
- Atrodė, kad prieš savaitę tuo pačiu 5 taškų skirtumu laimėję prieš „Šiaulių“ krepšininkus buvote labiau patenkinti rezultatu.
- Laikas bėga, o problemos tęsiasi. Rungtynės po rungtynių atimapaskutinius teigiamų emocijų likučius. Žmonių kantrybė taip pat nėra beribė.
Mano pareiga treniruoti ir reikalauti iš žaidėjų, kad jie atiduotų visas jėgas. Darbas per treniruotes vyksta, bet per rungtynes nebepavyksta uždegti krepšininkų. Bandau išreikalauti kuo daugiau, bet ateina momentas, kai dar ką nors išspausti nebeįmanoma. Viskas taip ilgai tęsiasi. Tiesiog resursai baigėsi. Dabar padėti gali tik finansinė injekcija. Ji iškart viską timptelėtų pirmyn.
- Penktadienį atsivėrė perėjimų langas. Eurolygos komandos vėl gali registruoti naujus krepšininkus. Ar dabar neatsiras „Žalgirį“ paliekančių žaidėjų?
- Kol kas naujų žinių nėra. Žalgiriečiais, kaip visi žinome, kiti klubai domisi ne tik dabar, bet nuo pat sezono pradžios. Tai natūralu, nes turime labai aukšto lygio krepšininkų.
Vieni jau anksčiau pasakė, kad liks iki sezono pabaigos, kiti dar galutinai neapsisprendė. Tačiau kol vaikinai susirenka į treniruotę, tol jie mūsų. Apie ką jie kalba su agentais ar klubo vadovais - nežinau. Tai jau ne mano reikalas ir kompetencija.
- Dauguma žalgiriečių turi kvietimus iš užsienio klubų. Galbūt kitų komandų vadovus domina ir jūsų, kaip trenerio, kandidatūra?
- Pasiūlymų jau buvo, bet iškart jų atsisakiau. Apie savo ateitį pradėsiu galvoti, kai atėjęs į salę nerasiu nė vieno krepšininko. Iki tol visi pasiūlymai buvo ir bus atmetami.
- Kodėl?
- Man labai patinka šioje komandoje, jaučiu didžiulį malonumą dirbti su taip atsidavusiais vyrais. Sunkius periodus esu pasirengęs ištverti kartu su komanda.
- Tačiau dirbate ne visuomeniniais pagrindais, o atlyginimo negaunate.
- Nemanau, kad klubas mus taip ir paliks. Netikiu, kad viskas, ką uždirbome iki šiol, būtų tiesiog nubraukta ir nurašyta. Lieka laukti. Valgyti kol kas turiu už ką.
Nenoriu sudaryti įspūdžio, kad esu didelis turtuolis ar moralistas, bet tikiu, kad viskas išsispręs, išliksime ir visiems dar parodysime ankstesnį „Žalgirio“ veidą. Jeigu visi mūsų komandos vyrai nebūtų patriotai, jau būtų pasekę legionierių pavyzdžiu ir išsivažinėję. Bet nepamirškime, kad beveik visi užaugo šioje komandoje, žaidė dublerių gretose. Žalgirietiška moralė padeda mums išlikti. Tikiu, kad visi drauge sulauksime geresnių laikų.
- Ar yra galimybė, kad, nepaisant gerų norų, „Žalgiris“ subyrės nesulaukęs sezono pabaigos?
- Sunku spėlioti. Jau ilgai padėtis yra sudėtinga, bet procesas vyksta, žaidžiame rungtynes. Nors ir sunkiai, dažniausiai dar laimime. Tikimės ir laukiame prošvaisčių, o prognozuoti nesinori.
Ovidijus Giniotas
