Jo sąskaitoje – trys olimpiados medaliai. Auksą laimėjo Rio de Žaneiro žaidynėse 2016 metais, sidabru pasidabino Pekine 2008, o bronzą dar 2004 metais iškovojo Atėnuose. E. Kipchoge yra net aštuonis kartus laimėjęs didžiausius pasaulio maratonus, tarp kurių Londono, Berlyno ir Čikagos. Paryžiuje 2003 metais jis tapo ir lengvosios atletikos pasaulio čempionu 5000 metrų distancijoje.
Tačiau vienu didžiausiu jo pasiekimu laikomas 2018 metų rugsėjo 16-ąją pasiektas naujas pasaulio maratono rekordas. Berlyne jis daugiau nei minute pagerino laiką ir tapo rekordininku, pralenkęs savo tautietį Dennisą Kimtetto.
Praėjusiais metais jis peržengė ir žmogaus galimybių ribas, kai tapo pirmu žmogumi maratono distanciją (42 km ir 195 m) nubėgusiu per mažiau nei dvi valandas. Olimpinis čempionas „INEOS 1:59 Iššūkio“ metu distanciją nubėgo per 1 val. 59 min. 40,2 sekundes.
Tačiau šis rezultatas nebus laikomas oficialiu pasaulio rekordu, nes šiam įvykiui buvo specialiai parengta lygi trasa. Be visa ko, sportininkui tempą padėjo palaikyti bėgikai, kurie pasikeisdami lydėjo E. Kipchogę iki pat finišo.
Su pačiu E.Kipchoge, jo kolegomis kalbėjosi BBC žurnalistas Tomas Reynoldsas, apsilankęs treniruočių stovykloje Kenijoje.
-------------------------------------------------------------
„Tu nežinai, tu kartais tiesiog bėgi, nes tai yra privalu“,– sako pats E. Kipchoge.
Tačiau 2002 metais viskas pasikeitė, kai jam būnant 18 metų treneris Patrickas Sangas pamatęs vaikino talentą jam pasiūlė sudaryti treniruočių programą, bet iškilo viena problema.. jis negalėjo jos užsirašyti, nes neturėjo rašiklio.
„Aš griebiau pagalį ir išraižiau 10 dienų planą sau ant rankos,– sakė atletas. – Daug ką spėjau ir įsiminti, tad kuo skubiau bėgau į namus, kad galėčiau pasiimti popieriaus lapą, pieštuką ir viską užsirašyti, ką man sakė treneris.”
Praėjus aštuoniolikai metų dabar 35 metų gerbiamas sportininkas tikrai gali sau leisti daugiau nei naudotis pagaliu užsirašant svarbius dalykus. Tačiau kai kas liko nepakitę, nes E. Kipchoge treniruojasi ir didžiąją laiko dalį praleidžia ramiame Kenijos kaime pavadinimu Kaptagatas.
Pirmasis dalykas, kuris tau įstringa būnant ten, yra visiška tyla.
Vykstant iš Didžiosios Britanijos prireiks paros, trijų skrydžių su persėdimais ir daugybės kelionių su taksi norint pasiekti treniruočių stovyklą, kur gyvena sportininkas. Kelias iki stovyklos nelygus, dulkėtas ir duobėtas, tačiau privažiavus vartus gali pamatyti už jų žaliuojant žolę. Daugmaž 30 atletų treniruojasi stovykloje, tačiau atmosfera tyli.
Jei nebūtų girdimi sportinių batelių kaukšėjimai atletams bėgant, pagalvotum, kad esi budistų šventykloje. E. Kipchoge savaitės rutina yra gana monotoniška. Nuo pirmadienio iki šeštadienio bėgimas yra tarsi religija. Nepaisant to, kad jo žmona ir trys vaikai gyvena netoliese, jis savaitę pasirenka praleisti paprastame kukliame kambaryje. Vienintelis dalykas galbūt rodanti jo žvaigždės statusą yra tas, kad jis vienintelis čia turi savo atskirą kambarį.
„Mūsų gyvenimas čia yra labai, labai paprastas,– sako bėgikas. – Kasdien keliamės, einame pabėgioti, grįžtame. Jei tai tvarkymosi diena, mes tą darome kartu. Tuomet pietūs, masažas, po pietų vėl bėgame, tada arbata, pailsime ir einame miegoti. Viskas paprasta.“
Pagrindinis sportininko ginklas yra paprastumas ir susikaupimas darbui. Ši bazė buvo įkurta daugiau jauniesiems atletams, dar neatrastoms žvaigždėms, tikrai niekas nemanė, kad čia gyvens ir treniruosis vienas geriausiu visų laikų maratono bėgikų.
Stovyklos taisyklės ir rutina gana paprasta. Tai yra dvi treniruočių sesijos per dieną. Svarbiausios iš jų yra antradieniais bėgimo takelyje, ketvirtadieniais ypač ilga distancija, savaitgalį kiek atskiros treniruotės. Kasdien antroje sesijoje vyksta „atsigavimo bėgimas“, kuris sudaro 10 kilometrų.
Stovyklos virtuvė gana paprasta ir maža. Maistas visada patiekiamas tuo pačiu metu, yra gana paprastas ir nesudėtingas. Ant sienos kabo plakatas su užrašu „Dešimties tūkstančių mylių kelionė visada prasideda nuo vieno paprasto žingsnio.“
Geoffrey Kamwororas, pusmaratonio pasaulio rekordininkas ir sportininkas kartu treniruojantis su E.Kipchoge sako, kad viskas slypi nuolankume ir paprastume.
„Mums kuo paprasčiau tuo geriau. Mes esame atskirti nuo šeimų, mums reikia susikaupti, tad minimalizmas mums labai padeda. Tad vienintelis svarbus dalykas čia yra bėgimas. Bėgimą mes turime gerbti, tai yra mūsų darbas, veikla ir aistra.“
Stovyklą turi net savo prezidentą ir komisijas, kurios rūpinasi svarbesniais klausimais. Tačiau E. Kipchoge juo nėra niekada buvęs, sako G. Kamwororas. Nepaisant to, E. Kipchoge dažnai čia vadinamas bosu dėl savo statuso.
„Kartais jie mane taip vadina, bet aš prašau nustoti,– sako pats E. Kipchoge. – Kai tu tampi bosu negali galvoti tiesiai. Geriau būti tiesiog lyderiu. Todėl tvarkausi ir valau viską kartu su kitais. Tai tarsi pavyzdys jauniesiems atletams, bandau juos vesti teisingu keliu.“
E. Kipchoge yra neabejotinai geras pavyzdys jauniems sportininkams.
Jo biografija pasako viską. Olimpinis čempionas ir prizininkas, pasaulio rekordininkas, laimėjo 11 iš pastarųjų 12 maratonų, kai rimtai pradėjo jose dalyvauti 2013 metais.
Bet leidžiant laiką Kaptagate ir klausantis interviu, kur jis kalbasi su savo žmona Grace, supranti, koks kuklus žmogus jis yra. Atsiskleidžia ir jo vertybės už trasos ribų.
Pora susipažino dėka jos brolio. Gracie labiausiai patraukė jo tylios, geros ir žmogiškos savybės.
„Namuose jis smagus ir šmaikštus, nuolat žaidžia su vaikais, bet kartu tą daro disciplinuotą laiką“,– tikina sportininko žmona Grace.
„Jie tą žino, aš tą žinau. Jis viską daro pagal planą ir laiku. Jei einame į bažnyčią 9 valandą ryte, jau 8.30 būtinai išvykstame, net kai tai penkių minučių kelias.”
Ne vienam pasaulio atletui šlovė ir pinigai susuko galvą ir jie nuklydo klystkeliais, tokių pavyzdžių yra ir lengvojoje atletikoje. Tačiau E. Kipchoge ne toks.
„Neturiu tiek pinigų, kad jie man apsuktų galvą,– sako bėgikas. – Buvau žmogus, tokiu ir likau. Aš nedirbu su pinigais, mano pinigai yra banke. Aš noriu paprasto gyvenimo.“
Atletas dažnai pabėga nuo rutinos išvykdamas į savo mažą fermą, kur laiko vištas, karves. Gyvūnų parduotuvės savininkas, kur E.Kipchoge dažnai užsuka, sportininką apibūdiną kaip labai paprastą žmogų, kuris visada šypsosi ir yra mandagus.
„Gera aplink turėti gyvūnų, ypač po treniruotės tu su jais jautiesi ramiau, gali atsipalaiduoti"– sako pats sportininkas.
E.Kipchoge turi neįtikėtiną ištvermę. Ją ne tik pagerino intensyvios bėgimo treniruotės, tačiau ir vaikystės keliai į mokyklą bei darbas išvežiojant pieną. Jam tekdavo dviračiu kartais minti ir 40 kilometrų.
Šie charakterio ir asmenybės bruožai iškart matomi, kai saulėj leidžiantis matai jį treniruojantis lauke.
Žmogaus galimybės yra beribės
Rytas, vos 5.30 valandos. Grupelė sportininkų ruošiasi startui ir testiniam bėgimui. Žodžių aplink ištariama mažai, ore tvyro susikaupimas.
Šalia susirinkę galbūt 50 ar daugiau smalsuolių minia, kurie stebi bėgikus ir, žinoma, labiausiai norimą žmogų – E. Kipchoge.
Dar 2019 metais aš su E. Kipchoge valgiau pusryčiu prieš BBC „Metų sportininko“ apdovanojimų ceremoniją. Jis į lėkštę tada įsidėjo kiaušinių, pupelių, pudingo, šiek tiek duonos, dešrelių ir.. kruasaną. „Angliški pusryčiai geriausi“,– šypsodamasis tuomet ištarė bėgikas.
Šį rytą jis bėgs ilgiausią nuotolį šią savaitę nevalgęs visiškai nieko. Bėgimą iš tribūnų stebiu kartu su treneriu Sangu. Pamatome vieną sportininką, kuris staigiai šauną į priekį, tarsi norėdamas padaryti įspūdi visiems.
„Pažiūrėk į šį beprotį",– nusijuokia treneris.
O E. Kipchoge veide matomas tik susikaupimas. „Jis niekada nėra praleidęs treniruotės, nei vienos“,– sako treneris Sangas.
Tai neįtikėtina žinant, kad jie kartu dirba jau beveik 20 metų.
Nuoseklumas yra turbūt svarbiausia E. Kipchoge kaip sportininko savybė. Maratonas yra labai varginantis sportas, kuriame turi būti visada viskam pasirengęs. Traumų tikimybė nuolat yra didelė, ypač kai per savaitę gali nubėgti daugiau nei šimtus kilometrų. Būtent pakinklinės sausgyslės trauma 2012 metais privertė atletą iš bėgimo takelių pereiti į maratonų sportą. Jis praleido ir Londono olimpines žaidynes. Tačiau nuo tada jis neturėjo jokios didesnės traumos, kaip taip įmanoma?
„Išlikti sveikam yra labai sunku,– sako fizinio rengimo treneris Peteris Nduhiu. – Bet su Eliudu dirbti yra lengva. Jis visada kalbasi, tariasi, jei yra ir mažiausia problema jis apie ją sako ir mes galime tai sutvarkyti. Mūsų kūnas mūsų klausys, jei mes jo klausysimės ir rūpinsimės.“
Kai bėgikai pradėjo savo kelią ryte, iš maždaug 100 sportininkų grupės liko vos 5 atletų grupelė priekyje. E. Kipchoge, be abejo, lyderiauja.
Po to, kai tapo pirmuoju maratonu bėgimu, kuris distanciją įveikė greičiau nei per dvi valandas, jis dovanų gavo kalnų dviratį, tam tikrą prizinį fondą. Laimėtą dviratį jis dažnai mina aplink stovyklą. Kaip ir į viską, taip ir į šią pramogą jis žiūri rimtai.
„Užsimojo per tam tikrą laiką įveikti 300 km ruožą. Patariau jam būti atsargiam ir nepersistengti, nereikia jo įveikti per tris valandas."
„Tada per keturias tikrai“,–sakė atletas.
„Jis visada tikrina žmogaus galimybės ribas.“
E. Kipchoge rekordas, nubėgti maratoną per greičiau nei dvi valandas, pasiektas Vienoje 2019 nėra oficialus rekordu, nes jis bėgo kartu su keliais kitais atletais, kurie pasikeisdami padėdavo jam palaikyti tam tikrą spartų tempą.
„Jis gali daug ką, nemanau, kad turi limitų, tad nusiteikus jis gali pasiekti viską,– kalbėjo treneris P. Nduhiu. – Jei tik išliks sveikas jis gali pasiekti viską, net ir nubėgti maratoną per mažiau nei dvi valandas be pagalbininkų, visiškai vienas.“
Nors pats atletas neprasitarė, kada ir ar išvis sieks tokio oficialaus rekordo, bet, anot gandų, jis tą planavo padaryti jau šiemet Londono maratone, tačiau šis buvo atidėtas dėl koronaviruso pandemijos.
Dėl to buvo atšauktos ir Tokijo žaidynės, kur Kenijos bėgikas turėjo ginti nugalėtojo titulą. Nors kitąmet jam jau bus 36-eri, jis vis vien planuoja ginti aukso medalį olimpiadoje. Antrasis aukso medalis E. Kipchoge pakylėti į dar aukštesnį lygį, bet vargiai pakeistų kaip žmogų. Jis visada išliks geraširdis ir kuklus.
„Jei kitas žmogus būtų pasiekęs tokį rezultatą, kaip Eliudas pasiekė Vienoje, jis būtų surengęs karnavalą. Bet ką Eliudas po viso šito padarė? Grįžo į stovyklą ir atsigėrė arbatos ir vėl pradėjo bėgti su kitais lyg niekur nieko.
Kai kurie žmonės net buvo pikti, kaip taip jis gali ramiai reaguoti? Bet jis toks yra, jo nepakeisi. Jis tiesiog grįžo kitą dieną į savo įprastą ritmą. Niekas nepasikeitė“,– sako treneris P. Nduhiu.
18 metis vaikinas, kuris tuomet treniruočių grafiką užsirašinėjo su medžio gabalu, nuėjo tolimą kelią ir tapo vienu žymiausiu maratono bėgiku istorijoje. Tačiau išliko toks pats paprastas žmogus.
„Man svarbiausias dalykas yra įkvėpimas, ne šlovė,– sako pats E. Kipchoge – Tai nėra viskas dėl žinomumo, bet turėti ir pabandyti savo įkvėpimą padaryti kažkuo realiu. Tai paprasti ir žmogiški dalykai. Man laimė yra sutikti žmones ir jie man sako: žmogaus galimybės yra beribės. Man tai teikia labai daug džiaugsmo.“
