Tai buvo rungtynės prieš tiesioginį oponentą kovoje dėl aštuntuko. „Valencia“ kiek įmanydama sezono pradžioje kabinosi į geresnes pozicijas, tačiau po šio pralaimėjimo krenta iki 10-osios pozicijos.
Kartą per penkerias rungtynes pergalės skonį pajutę ispanai neturėjo laimėti ir prieš Kauno „Žalgirį“.
Kauno ekipa užtikrintai laikė vadeles savo rankose ir pirmavo didžiąją rungtynių dalį. Pirmoje pusėje žiūrovus prie ekranų vertė aiktelėti ir keli nenumatyti epizodai puolime. Štai Augustine‘as Rubitas suvarpė varžovų lanką 3 iš 3 tritaškiais.
Martinas Schilleris ir kompanija jau įpratino aistruolius prie greito tempo, daugybės atakų ir aukštesnių puolimo skaičių. Jie buvo puikūs pirmoje rungtynių dalyje – „Žalgiris“ pelnė 47 taškus.
7 iš 10 tritaškių pirmoje rungtynių dalyje įmetę kauniečiai atslūgo po pertraukos. Varžovai padarė reikiamas išvadas ir „Žalgirio“ taškai krito iki 32-jų per antrąją rungtynių dalį.
„Pirmas dalykas – pirmoje pusėje kauniečiai pataikė neplanuotų metimų. Rubito trys tritaškiai nustebino juos, nes „Valencia“ rizikavo. Iki tol jis per visą sezoną pataikė 1 iš 5, tai per pirmą pusę gavus tris, rizikas reikėjo keisti.
„Valencia“ žaidimas antroje pusėje irgi buvo kur kas aktyvesnis, padarė tinkamas išvadas. „Žalgirio“ gynėjai per daug lengvai įsiverždavo į baudos aikštelę ir numesdavo kamuolius laisviems žmonėms ties tritaškiu.
Po pertraukos tų progų, ypač laisvų metimų, nebebuvo tiek daug“, – skirtingas rungtynių puses paanalizavo krepšinio treneris, apžvalgininkas Tomas Purlys.
Vis gi didžiausias šių rungtynių chaosas – paskutinės 45 sekundės. „Žalgiris“ priekyje 77:70. Atrodo, kad „Valencia“ palaužta ir nieko negali padaryti. Tai yra Eurolyga, kurioje, pasirodo, net ir 7 taškų pranašumas tokiu metu nieko negarantuoja.
Klemenas Prepeličius įsūdė tolimą metimą, kitoje atakoje kauniečiai bandė užpulti, Joffrey Lauvergne‘as net nuėmė kamuolį puolime ir viskas, ką reikėjo daryti – nepaleisti kamuolio ir laukti varžovų pražangų.
Prancūzas sugalvojo atakuoti krepšį, tai darė netaikliai, o kitoje aikštės pusėje „Žalgiris“ prasižengė prieš tritaškį metantį Nikola Kaliničių.
Dvi pirmasias baudas įmetęs serbas tyčia prametė trečiąją, tačiau kauniečiai leido „Valencia“ nusiimti kamuolį puolime, o Samas van Rossomas pataikė iš toli – 77:78 kauniečiai jau pralaimi.
Tris sekundes kišenėje turėjęs Marius Grigonis išgelbėjo sutrikusį „Žalgirį“, tačiau pats po rungtynių teigė, kad ši atkarpa yra toli nuo Eurolygos komandos lygio.
Vis gi T. Purlys tiki, kad tokia atkarpa gali virsti vertinga ateityje.
„Tai buvo atsipalaidavimas. Tos dvi klaidos padarytos ties tritaškio linija vistiek yra neatleistina. Pirmoje situacijoje turėjo būti keitimasis ginamaisiais, o antroje protinga pražanga. Jei sukonkretinant – žaidėjai leido sau atsipalaiduoti.
Lygtai rungtynių užbaigimas, Lauvergne‘as meta iš po krepšio, bet nors ir būtų užbaigęs rungtynes – logikos veiksmuose nebuvo. Reikėjo kamuolį laikyti iki galo, tai brangiau nei taškai.
Manau, kad gal ir gerai, kad tai atsitiko dabar ir „Žalgiris“ gavo pamoką išlaikyti koncentraciją visų rungtynių metu“, – sakė T. Purlys.
Kauniečiai jau ketvirtąjį kartą baudžia varžovus lemiamais metimais. Du kartus kentėjo „Olympiacos“ – kartą nuo Roko Jokubaičio, kartą nuo Thomaso Walkupo. Po kartą M. Grigonis pražudė Miuncheno „Bayern“ ir „Valencia“.
Į žaidėjo simbolinę kolekciją „Žalgiryje“ galima rikiuoti ir fantastiškai išplėštą pergalę prieš Stambulo „Fenerbahče“ dar 2019-2020 metų sezone. Verti paminėjimo šiame sąraše ir šaltakraujiški baudų metimai prieš Berlyno ALBA.
Kas pasikeitė „Žalgirio“ charakteryje? Ar tai M. Schillerio nuopelnas toks žaidėjų pasitikėjimas savimi?
„Abu Grigonio metimai daug pasako apie jo lyderio savybes. Juo pasitiki treneris ir jis pats turi labai tvirtą psichologiją. Marius nebijo pramesti metimo ir tiki savimi. Aišku, galima sakyti fortūna arba meistriškumas.
Kuo sunkesni metimą pataikai, tuo tavo pasitikėjimas yra aukštesnio lygio. M. Grigonis yra elitinis žaidėjas ir yra lyderis ne tik visų rungtynių metu, bet ima ir pataiko lemiamus metimus.
Kiti du metimai daugiau yra gavęsi iš situacijos – po atkovoto kamuolio ar perimto kamuolio. Kažkur varžovai suklydo ar kitos aplinkybės.
Galima pasakyti ir apie trenerį, kuris reikiamu momentu pasitiki žaidėjais, nesvarbu kaip jam sekėsi prieš tai. Prisiminus rungtynės su ALBA – Grigoniui jos nesisekė, tačiau rungtynių pabaigoje jis sumetė visus baudos metimus.
Kai kuriais atvejais kiti treneriai tokio žaidėjo, galbūt, neleistų, žaistų tie, kurie tą dieną gerai atrodo, tačiau pas M. Schillerį yra lyderiai ir jie turi imtis iniciatyvos. Kolkas tai veikia, ne visą laiką Marius pataikys, bet jis jau turi daug „bonusų“ savo kišenėje“, – pasakojo T. Purlys.
Kauno „Žalgiris“ savo sąskaitoje turi 13 pergalių ir 9 pralaimėjimus. Šiek tiek užbėgant įvykiams už akių galima paspėlioti, kiek pergalių užtektų norint patekti į Eurolygos atkrintamąsias.
Naujojo formato Eurolygoje kolkas pasiteisina taisyklė „laimėk pusę sezono rungtynių“. Tai reiškia, kad kauniečiams reikia bent 17 pergalių, o 18 jau būtų labai rimtas pareiškimas.
Prieš akis dar 12 rungtynių, tad Kauno ekipa turi nemenką atsargą. Tiesa, laukia ir daug rimtų varžovų. Vis gi reikia ne skaičiuoti pergales, o mąstyti apie žaidimą – ar „Žalgiris“ aikštėje atrodo vertas aštuntuko?
„Sau tokį klausimą apie „Žalgirio“ lygį buvau irgi išsikėlęs. Anksčiau žiūrėjau kiek kritiškiau, nes gali būti visokių krizių, bangavimų. Tačiau matau, kad dauguma „Žalgirio“ žaidėjų pakėlė savo vertę.
Matome, kad „Žalgiris“ pagal biudžetą yra 15-as, bet pagal žaidėjų tikrąją lygį, ne tiek kiek jie realiai gauna pinigų, manyčiau, kad kauniečiai yra aštuntuke. Grigonis, Jokubaitis, Hayesas, Walkupas... Lauvergne‘as gauna daug, bet irgi, manau, pasikėlė savo vertę.
Komanda tikrai neatrodo blogesnė nei 6-10 vietose esantys konkurentai. Ar laimės, ar nelaimės klausimas, bet visas galimybes turi savo rankose“, – pasidžiaugė T. Purlys.
