Prancūzo bolidas lūžo pusiau ir iškart užsiliepsnojo. Lenktynininkas liepsnose praleido apie 10-20 s., laimei, trasos maršalai iškart suskubo vaduoti pilotą bei gesinti bolido.
R. Grosjeanas rimtesnių sužalojimų išvengė. Vis dėlto artimiausias dienas jis dar leis ligoninėje prižiūrimas medikų. Prie piloto saugumo itin prisidėjo ir vadinamoji „halo” sistema. Tai yra iš titano pagaminta tvirta apsauga, kuri yra uždedama ant bolido virš pilotų galvų.
Ji pradėta naudoti 2018-aisiais ir iš pradžių tiek sirgaliai, tiek patys pilotai nebuvo ja patenkinti. Anot jų, ji bjaurojo bolido grožį, o ir vairuoti sunkiau, nes reik įprasti prie kiek kito regėjimo lauko. Bet ši apsaugos priemonė, anot ekspertų, būtent ir buvo skirta tokiems įvykiams. Kadangi be jos lenktynininkų rizika patirti ypač galvos traumas yra labai didelė.Vis dėlto kur kas anksčiau šios sistemos nebuvo.
„Formulės-1” lenktynininkai apskritai, ypač ankstesniais laikais, kaskart sėdę į bolidą labai rizikavo savo gyvybe. Per šio sporto istoriją buvo įvairių įvykių, kai kurie pasibaigė ir mirtimi. Portalas tv3.lt siūlo prisiminti, kokios baisiausios avarijos yra nutikę per „Formulės-1” istoriją.
Juleso Bianchi avarija 2014 m. Japonijoje.
Japonijos „Suzuka” trasoje vyko eilinės to meto sezono lenktynės. Oras buvo prastas, siautė lietus. 42 rate pilotas Adrianas Sutilas nesuvaldė bolido ir išlėkė iš trasos. Trasos maršalai bandė jį pašalinti į saugesnę vietą, tam pasitelkė ir traktorių.
Vis dėlto jiems bandant tą padaryti iš trasos išlėkė ir kitas pilotas, Julesas Bianci, kuris, didžiulei nelaimei, avariją patyrė būtent toje pačioje vietoje ir tiesiog rėžėsi į traktorių. Tuomet 25 prancūzas patyrė rimtą avariją, jo bolidas buvo sumaitotas, jis pats paniro į komą dėl rimtų pažeidimų kaukolėje. Deja, bet 2015 m. liepą jis mirė taip ir nepabudęs iš komos.
Roberto Kubicos incidentas 2007 m. Kanadoje.
Lenkas Robertas Kubica patyrė avariją, kuri visam laikui pakeitė jo gyvenimą. Kanados etapo metu lenktynininkas nesuvaldė bolido, išlėkė iš trasos, jo vairuojama transporto priemonė pašoko į orą ir stipriai rėžėsi į trasos atitvarus.
R. Kubica patyrė įvairių sužalojimų, laimei, pavojus gyvybei negrėsė. Vis dėlto pilotas patyrė rankos sužalojimų. 2011 m. dalyvaudamas ralio varžybose jis vėl patyrė avariją. Vis dar jaučiant tam tikrus skausmus jo karjera „Formulėje-1” taip ir nesusiklostė taip, kaip galėjo. Lenkas buvo laikomas vienu talentingiausiu lenktynininkų. Paskui dar sezoną jis atstovavo „Williams” komandai, tiesa, komandoje jis buvo tik kaip pilotas-testuotojas.
Karjerą tęsė kitose auto sporto varžybose.
1982 m. incidentas Belgijoje.
Tų metų lenktynininkai itin rizikavo savo gyvybėmis, nes saugumo priemonės dar nebuvo tiek išvystytos. Belgijos etapo metu Gillesas Vileneuve'as susidūrė su Jochenu Massu. Abu lenktynininkai neįvertino vienas kito veiksmų, J. Massas norėjo pasitraukti dešinėn, kad praleistų atlekiantį G. Vileneuveusą, o šis irgi norėjo lėtai važiuojanti bolidą aplenkti per tą pačią pusę.
Įvyko baisus susidūrimas, G. Vileneuveso bolidas pašoko į viršų, keliskart vertėsi, o pats pilotas iškrito iš transporto priemonės ir nuskriejo bemaž 50 metrų. Pilotas tuoj pat buvo nugabentas į ligoninę, deja, po kelių valandų dėl patirtų sužalojimų mirė.
Nelaimė Italijoje 1978 m.
Dar vienas kraupus incidentas nutiko 1978 metais Italijos lenktynių metu. Starte daug pilotų grūmėsi dėl geresnių pozicijų, kai Jamesas Huntas rėžėsi į Ronnie Petersono bolidą, o šis į barjerus. Bolidas ėmė liepsnoti, o pats švedas užstrigo kokpito viduje.
Gelbėtojai jį greitai ištraukė. Vis dėlto ligoninėje jam buvo nustatyti lūžiai 27 vietose. Greitai jo būklė pablogėjo, sutriko inkstų ir širdies veikla. Medikai jau negalėjo jam padėti, praėjus dienai po incidento R. Petersono gyvybė užgeso.
Niki Laudos avarija 1976 m., Vokietija.
Vokietis dar prieš lenktynes kritikavo organizatorius, kad šie leidžia joms įvykti, nes sąlygos nebuvo pačios geriausios. Vis dėlto startas buvo duotas, bet jau antrame rate N. Laudos vairuojamas „Ferrari” bolidas rėžėsi į atitvarus ir užsiliepsnojo.
Pilotas patyrė lūžių, apdegė didžiąją dalį kūno. Vėliau ligoninėje paniro į komą. Medikai nieko gero neprognozavo, bet lenktynininkas pabudo iš komos ir galų gale vėl atsistojo ant kojų. Legendinis N. Lauda yra triskart tapęs čempionu. O nuo 2012 m. iki pat mirties 2019 m. jis dirbo „Mercedes” komandos konsultantu.
Milžiniškas susidūrimas 1977 m., Pietų Afrika.
1977 m. Pietų Afrikos etapo metu nutikusi avarija laikomaa vienu baisiausiu incidentu šio sporto istorijoje. Trasos maršalas Jansenas Van Vuurenas suskubo padėti pavojingoje vietoje sustojusiam pilotui, bet jam bėgant per trasą atlėkė kitas bolidas ir tiesiog jį partrenkė.
Didžiulei nelaimei, žuvo ir pats bolido pilotas Tomas Pryce'as. Jam į galvą, kai lenktynininkas partrenkė per trasą bėgantį maršlą, pataikė J. van Vuureno nešamas gesintuvas. Maršalas juo norėjo pradėjusį liepsnoti trasoje sustojusi kitą bolidą.
Abu incidento dalyviai, maršalas ir jį partrenkęs pilotas, neišgyveno.
Čempiono žūtis 1994 m., San Marino lenktynės.
Tų metų San Marino etapas visiems laikams įeis į sporto istoriją. Incidentai prasidėjo dar kvalifikacinių važiavimų metu. Keli lenktynininkai milžinišku greičiu rėžėsi į barjerus. Incidentų gausa toliau sukrėtė, o netrukus vienas jų baigėsi mirtimi.
Jaunasis austras Rolandas Ratzenbergeris nesuvaldė bolido, apsivertė, stipriai trenkėsi į trasos barjerus. Pilotas žuvo. Kai kurie pilotai, tarp jų ir Ayrtonas Senna, prašė atidėti lenktynes, bet organizatoriai to nepadarė. Jie net sakė pilotui, jei šis bijo gal geriau eik žvejoti, o ne lenktyniauk.
Kitą dieną vykusiose lenktynėse įvyko dar viena tragiška avarija. A. Senna posūkyje nesuvaldė bolido ir atsitrenkė į apsauginę sieną. Bolidas tiesiog subyrėjo. Trasos maršalai iškėlė pilotą iš bolido, jam tuoj pat buvo suteikta medicininė pagalba.
Jo širdie dūžiai buvo silpni, A. Senna neteko daug kraujo. Pilotas patyrė ir daugybinius kūno sužalojimus. Vėliau jo gyvybė užgeso ligoninėje. Tyrėjai paskui A. Sennos bolide rado Austrijos vėliavą. Kaip vėliau paaiškėjo, pilotas norėjo po lenktynių finišo pagerbti prieš tai dieną žuvusį R. Ratzenbergerį.
