Apdovanojimai, kuriuos Londono olimpinėse žaidynėse iškovos Austrijos sportininkai, bus aukso vertės tikrąja šių žodžių prasme.
Pagal nusistovėjusią tradiciją, Austrija savo labiausiai pasižymėjusius olimpiečius skatina ne „gyvais” pinigais, o “Vienos filharmonijos” aukso monetų rinkiniais. Kiekviena aukščiausios 999,9 prabos moneta sveria 1 Trojos unciją (31,103 gramo) ir yra oficialaus 100 eurų nominalo. Bet monetų vertę nulemia anaiptol ne nominalas, o kaina tauriųjų metalų rinkoje. Atsižvelgiant į dabartinį kursą, olimpinio čempiono komplektas atitinka maždaug 27 tūkstančių eurų piniginę premiją, sidabrinio prizininko - 21 tūkstantį eurų, o bronzinio - 18 tūkstančių eurų.
Reikia pasakyti, kad Austrija - ne vienintelė šalis, kuri apdovanoja sporto didvyrius tauriuoju metalu. Pavyzdžiui, Malaizijoje atsirado dosnus rėmėjas - aukso kasyklos savininkas, kuris pažadėjo pirmajam šios šalies istorijoje olimpiniam čempionui pusės milijono eurų vertės aukso luitą.
Tai būtų didžiausia premija tarp visų šalių, dalyvausiančių Londono olimpinėse žaidynėse, nors šešiaženklės sumos nugalėtojams - anaiptol ne retenybė. Pavyzdžiui, Kazachstanas pasirengęs išmokėti savo atletams, iškovosiantiems Londone aukščiausios prabos medalius, po 200 tūkstančių eurų. Rusų materialinė paskata perpus mažesnė - "tik” 100 tūkstančių eurų. Maždaug tokios pat sumos gali tikėtis Londone ir aukščiausių apdovanojimų savininkai iš Baltarusijos ir Bulgarijos. Egiptas olimpinį auksą vertina 130 tūkstančių eurų, o ant finansinės krizės slenksčio atsidūrusi Italija - dar brangiau. Ten už pergalę žadama 140 tūkstančių eurų, už sidabro medalį - 75 tūkstančiai eurų, o už bronzos - 50 tūkstančių.
Šiame fone vokiečiai dėl išsvajoto titulo kovos beveik „už dyką”. Vokietija, žūtbūtinai mėginanti ištempti iš skolų duobės vos ne pusę Europos, nusprendė, kad sunkmečiu ji gali skirti savo čempionams “tik” po 15 tūkstančių eurų.
E
