Šiemet ekipos susitiko keturis kartus – triskart LKL ir vieną kartą Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) pusfinalyje.
Dviejuose svarbiuose sezono mačuose finalo dalyviai pasidalino po pergalę. KMT pusfinalyje bei nervų karą laimėjo „Liekabelis“. Reikėtų paminėti, kad Aukštaitijos klubas žaidė be vieno svarbiausių komandos žaidėjų – Džordže Gagičiaus.
KMT pusfinalyje „Ryto“ pusėje nežaidė Speedy Smithas bei sveikatos problemų turėjo Ivanas Buva, kuris nepasirodė mažajame finale.
Antrajame svarbiame sezono mūšyje, vykusiame sezono pabaigoje, abi ekipos kovojo dėl pozicijų turnyrinėje lentelėje – „Rytas“, įveikęs „Lietkabelį“ kovotų dėl pirmosios vietos, o jeigu atvirkščiai – Nenado Čanako vadovaujama ekipa kovotų dėl antrosios vietos.
Aukštaitijoje vykusioje dvikovoje pergalę šventė „Rytas“, o ši pergalė dienos pabaigoje buvo labai svarbi – Jonavoje paslydęs „Žalgiris“ lyderio pozicijas užleido vilniečiams, o likę dalykai, įvykę atkrintamosiose, „Rytui“ sukūrė progą, kurios vilniečiai ir klubo sirgaliai nematė daugiau, nei dešimtmetį.
Tinklalapis tv3.lt kviečia skaitytojus susipažinti su esminiais „Betsafe-LKL“ finalo momentais, nulemsiančiais bet kurios komandos pergalę.
Tv3.lt tinklalapio sporto skyriaus žurnalistų spėjimai, kas kels čempionų taurę „Betsafe-LKL“ finale:
Sporto skyriaus redaktorius Mažvydas Laurinaitis – 4:2 seriją laimės „Rytas“;
Žurnalistas Vytautas Ramanauskas – 4:2 seriją laimės „Lietkabelis“;
Žurnalistė Urtė Pangonytė – 4:2 seriją laimės „Lietkabelis“;
Žurnalistas Erikas Petrikas – 4:3 seriją laimės „Rytas“;
Vizitinė kortelė
N. Čanako vadovaujama ekipa tiek šiame, tiek ankstesniuose sezonuose buvo stabili, taikė vieną pagrindinę gynybinę taktiką ir visuomet buvo labai emocinga, motyvuota.
„Lietkabelis“ šiemet didžiąją laiko dalį taiko stepout‘o (kai aukštaūgis po pikenrolo pora žingsnių kyla prie varžovų gynėjo – aut. past.) ir taip bando išmušti varžovus iš savo ritmo.
Šiame sezone stepoutas veikia idealiai – Aukštaitijos klubo gynyba yra it puikiai sustyguotas laikrodis. Kiekvienas žaidėjas žino, kada reikia rotuoti, kada ir kiek reikia eiti į pagalbą.
Galima sakyti, kad ši gynyba yra „Lietkabelio“ vizitinė kortelė ir yra taikoma praktiškai visą sezoną be didesnių taktinių pakitimų.
Varžovų komandos stabilumą prieš rungtynes akcentavo „Ryto“ strategas Giedrius Žibėnas.
„Nieko naujo nepasakysiu. Per sezoną nepakeitė nė vieno žaidėjo, kiekvienas žino savo vaidmenį, yra aiškūs lyderiai. Taip pat kiekviename mače gali iššauti ir kylantys nuo suolo žaidėjai. Turime būti budrūs, bet svarbiausia yra koncentruotis į save ir kontroliuoti tai, ką galime kontroliuoti. Dabar kontroliuojame savo pasiruošimą.“
Serijoje su „Žalgiriu“ momentais matėme, kad Panevėžio krepšininkai vietomis taikė ir drop (kuomet aukštaūgis leidžiasi link baudos aikštelės – aut. past.) gynybą ir rizikuodavo su varžovų metimais iš vidutinio nuotolio, bet šioje serijoje to būti neturėtų.
Zoninė gynyba taip pat yra korta, kurią kartkartėmis mėgsta ištraukti „Lietkabelio“ vairininkas. Tiesa, zonine gynyba yra naudojama labai retu atveju – kai norima išlipti iš duobės, kai varžovai pernelyg daug baudžia po krepšiu ir kai varžovų snaiperiai šaudo visiškai pro šalį.
Tikėtina, kad N. Čanakas didesnių taktinių staigmenų nepateiks. Visgi reikėtų pabrėžti, jog „Lietkabelis“ yra ta komanda, kuri gerą žaidimą gynyboje demonstruoja praktiškai visas 40 rungtynių minučių, tad sirgaliams, kurie palaiko „Lietkabelį“, reikia tikėtis, jog šioje serijoje bus kuo mažiau momentų, kuomet krepšininkai pames koncentraciją, kuri yra svarbi sėkmės gynyboje priežastis.
Gynėjų linija
Nikola Radičevičius, Panagiotis Kalaitzakis, Dovydas Giedraitis ir Kristupas Žemaitis prieš Margirį Normantą, Vaidą Kariniauską, Mindaugą Girdžiūną ir Speedy Smithą.
Atrodo, kad abiejų komandų perimetro krepšininkai turi savų pliusų ir savų minusų.
„Lietkabelio“ gynėjai ne visada pasižymi stabiliu tolimu metimu, bet visi ginasi itin patikimai. „Ryto“ ketveriukė puikiai išnaudoja greitą puolimą, geriau žaidžia izoliacinį krepšinį, tačiau momentais užmiega gynyboje.
Didžiausias „Ryto“ pranašumas, lyginant „Lietkabelio“ ir „Žalgirio“ seriją – G. Žibėno auklėtiniai yra kur kas aštresni, agresyvesni, nei Kauno ekipos krepšininkai. „Rytas“ savo dispozicijoje turi keturis gynėjus, kurie gali prasiveržti ir pralaužti varžovų taip mėgstamą stepout gynybą.
Taip pat reikia išskirti V. Kariniausko svarbą šioje serijoje. Nors pastaruoju metu gynėjas stringa ir neranda savo žaidimo, tačiau žinome, kokią motyvaciją žaisti tiek finale, tiek prieš „Lietkabelį“ turi Kariniauskas.
Negana to, reikėtų priminti, kad „Ryto“ generolas yra beveik dvimetrinis gynėjas, tad perdavimai prieš stepout gynybą turėtų keliauti it pro sviestą. Taip pat – žaidimas nugara. Nors ir „Lietkabelio“ rotacijos yra dažnai geros, tačiau jeigu gynėjas tinkamu metu nusimes kamuolį ir nebandys forsuoti savo metimų arčiau krepšio, „Rytas“ turės dar vieną svarbų faktorių puolime.
„Lietkabelio“ fronte – didžiausias pranašumas yra P. Kalaitzakio tolimas metimas. Imant paskutiniąsias penkerias atkrintamųjų rungtynes, tarp kurių yra ir vienas mačas su Utenos „Juventus“, graikas pataikė vos 4 tolimus metimus iš 25.
Nors tai ir galėtų atrodyti it vieta, kur „Rytas“ gali rizikuoti, tačiau taip nėra. Sezono metu atletas rodė stabilų metimą iš toli, o serijoje su „Žalgiriu“ pataikė daug sudėtingų metimų po driblingo iš vidutinio nuotolio. Praktiškai visi vidutinio nuotolio metimai buvo per žingsnį nuo tritaškio, tad jeigu „Rytas“ ir nuspręs rizikuoti ties charizmatiškuoju graiku, tai būtų it žaidimas su ugnimi.
Grumtynės po krepšiu
Tiek „Ryto“, tiek „Lietkabelio“ komandose aukštaūgiai yra fundamentaliai svarbūs žaidėjai ir generuoja taškus bei sukuria progas komandos draugams.
„Ryto“ komanda savo dispozicijoje turi LKL MVP I. Buvą, o „Lietkabelis“ turi žibantį D. Gagičių. Šie du krepšininkai po krepšiu bus itin svarbūs abiem komandoms.
Reikėtų paminėti, kad šioje sezono stadijoje „Rytas“ turi ne tik platesnę aukštaūgių rotaciją, nei kad sezono pradžioje, bet ir po traumų grįžę Jarvisas Williamsas ir Evaldas Kairys su kiekvienomis rungtynėmis duoda vis didesnį indėlį.
Visgi žiūrovų epicentre turėtų būti jau minėtas Panevėžio klubą atstovaujantis serbas ir Vilniaus garbę ginantis kroatas.
Abu krepšininkai nėra geriausieji gynybos specialistai, bet momentais atrodo, kad „Lietkabelyje“ gynybos rotacijos veikia žymiai geriau ir D. Gagičiaus klaidos gynyboje nėra taip matomos, kaip kad I. Buvos klaidos „Ryte“.
Reikėtų paminėti, kad I. Buva ne tik klysta gynyboje, bet ir dažnai nenori gintis, o tai kelia nepasitenkinimą „Ryto“ komandoje. Tiek atkrintamųjų varžybų rungtynėse su Šiauliais, tiek reguliariajame sezone buvo galima matyti, kad ypač vietiniai krepšininkai, lietuviai, kuomet I. Buva nesigina, savo kūno kalba parodo, jog jie nėra patenkinti, kaip nominalus ekipos lyderis dirba gynyboje, tad šioje serijoje iks faktoriumi galima bus laikyti „Ryto“ ekipos bokšto norą gintis.
Puolime – D. Gagičius labai gerai žaidžia nugara į krepšį, o kai varžovai ateina dvigubinti – kamuolio atsikratymas yra aukščiausiame lygyje, tad serbo sprendimų priėmimas bus taip pat svarbus. Negana to, reikėtų pabrėžti, kad „Lietkabelio“ centras turėtų būti atakuojamas ir varginamas gynyboje. Serijoje su „Žalgiriu“ ne kartą matėme, kad pats Gagičius prašosi keitimo, kai nebėra kvapo, tad „Rytui“ bus itin svarbu kuo greičiau ir efektyviau išvarginti Aukštaitijos klubo lyderį.
Tęsiant mintį apie sprendimų priėmimą – ši vieta bus labai svarbi I. Buvai. Serijoje su Šiauliais matėme, kad esamoje sezono stadijoje I. Buva kartais elgiasi karštakošiškai ir pernelyg skuba. Vienu momentu kroatas greitajame puolime sviedė tritaškį, o tai nėra įprasto Buvos žaidimo dalis, tad G. Žibėnui ir jo asistentams teks misija nuteikti centrą kovai ir kartu rungtynių metu nepamesti galvos.
Istorinis šansas
Abi ekipos turi istorinį šansą įsirašyti savo klubo vardus į „Betsafe-LKL“ metraščius.
„Rytas“ po 12 metų turi progą susigrąžinti čempionų titulą į Vilnių, o „Lietkabelis“ nuo nepriklausomybės laikų nebuvo laimėjęs Lietuvos čempionato, tad abi komandos į didįjį finalą keliauja su didelėmis ambicijomis.
Kiek įtampa gali kaustyti abiejų ekipų krepšininkus?
„Rytas“ šiemet turėjo banguotą sezoną – momentais atrodė, kad vilniečiai gali nugalėti bet ką ir bet kokiu skirtumu, bet kai kuriais sezono tarpsniais atrodė, jog gali įvykti ir atvirkščiai. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad Vilniaus ekipa šiemet labai mažai laiko leido „Avia Solutions Group“ arenoje, kur jie neturėtų jaustis it tikruose namuose.
Jau prieš tai minėtas faktas – 12 metų LKL titulų sausra. „Ryto“ krepšininkai turėtų jausti šiokį tokį jauduliuką ir spaudimą. Visgi finale grumiamasi ne su savo amžinu varžovu Kauno „Žalgiriu“, o jį nubloškusiu „Lietkabelio“ klubu.
O „Lietkabelis“ priešingai. Neturi jokio spaudimo. Pusfinalyje įveiktas Kauno „Žalgiris“. Kas sezono pradžioje galėjo pamąstyti ir objektyviai įvertinti, kad Aukštaitijos klubas nukals Lietuvos krepšinio veidą ir pateks į didįjį LKL finalą?
N. Čanako vadovaujama ekipa turi mėgautis finalu, išlikti tokia komanda, kokia ir buvo viso sezono, o ypač pusfinalio metu. Jeigu finale sukluptų „Lietkabelis“, kartėlis jaustųsi ilgai, kadangi buvo realus šansas laimėti finalą, bet vertinant objektyviai – antroji vieta Panevėžiui taip pat labai geras pasiekimas. Visgi įveikus „Žalgirį“ Aukštaitijos klubo krepšininkai turėtų jausti dar didesnį alkį ir motyvaciją kelti čempionų taurę į viršų.
