„Tai ne viešųjų ryšių akcija ar panegirika savo darbui. Rytoj bus lygiai metai, kai einu Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinio direktoriaus pareigas. Jeigu dar turėsite pastabų, gal dar spėsiu pasitaisyti“, – pusiau juokais, pusiau rimtai neformalų pokalbį su žiniasklaidos atstovais antradienį Vilniuje pradėjo 52 metų K. Rimšelis.
Anot jo, grandiozinių personalo pokyčių per tuos metus nebuvo daug: „Struktūra dirba ir tobulėja. Iki liepos mėnesio visi prognozuojami etatai pagal patvirtintą schemą bus užimti. Gebėjimų kontekste augimas bus“.
Jis pasakojo, kad sporto plėtra apima daug daugiau institucijų, ne vien KKSD. „Nereikia pamiršti, kad 2013 metais Lietuva pusę metų pirmininkaus Europos Taryboje. Lietuvoje vyks ir Europos Sąjungos sporto institucijų susitikimai, klausimų rengimas Europos Tarybai, įvairūs seminarai. Reikia išmokti Europos Sąjungos dokumentų rengimo. Norisi, kad nebūtume užklupti nepasiruošę“, – sakė K. Rimšelis.
Direktorius tikino, kad nemėgsta tokių posakių kaip „pakovoti dėl biudžeto“ ar „eiti kažką pramušti“. „Tuomet viskas įasmeninama. Supratau viena – su šia Vyriausybe toks santykis – jeigu argumentuotai pateiksi, finansavimą gausi, o jeigu prašysi emocijos pagrindu, liksi neišgirstas“, – aiškino jis.
K. Rimšelis tvirtino, kad lyginant su praėjusiais metais, 2011 metų KKSD biudžetas padidėjo 21 proc. Jis išskyrė ir didelio sportinio meistriškumo individualių sporto šakų valstybės stipendijų padidinamą. „Jos padidėjo galima sakyti dvigubai. Nuskriaustų sportininkų neturėtų likti. 2010 metais nebuvo finansinės galimybės to įgyvendinti“, – teigė jis.
Anot direktoriaus, nesame konkurencinga šalis ir pakovoti su didesnes sumas perspektyviems sportininkams siūlančiomis turtingomis šalimis sunku: „Rinka yra rinka. Tačiau mes sugriežtinome sutartis su sportininkais, gaunančiais stipendiją. Sportininkas turi teisę apsispręsti, bet jis turės grąžinti išmokas pagal stipendijos dydį. Tai normalu.“
K. Rimšelis tvirtino iš pašaknų raunantis departamente buvusias vadinamas „nusistovėjusias politikas“ ar „nešimą aukštyn“. „Jeigu fondo skirtos lėšos nepanaudojamos suplanuotam renginiui, jos turi būti grąžintos atgal. Turi būti normali tvarkinga apskaita. Iki šiol įvairioms organizacijoms šiuo klausimu buvo per daug laisvės“, – pastebėjo jis.
Anot direktoriaus, po atliktos sporto federacijų patikros buvo pastabų, tačiau situacija nebuvo bloga. „Bus nustatyta tvarka nuo liepos 1 dienos, pagal kurią jokių grynųjų pinigų operacijų nebus atliekama. Viskas bus pervedama per banką, gausime sąrašus sportininkų, kuriems pervedami pinigai. Nė viena federacija neatsakė, kad toks kontrolės būdas būtų negeras.“
Pabaigoje K. Rimšelis priminė, kad KKSD direktoriaus pareigose jo statusas yra kaip valstybės pareigūno, todėl jis po kiekvienų metų gali būti pakeistas.
TIK FAKTAI APIE FINANSAVIMĄ
Atsižvelgus į būsimas šio čempionato organizavimo išlaidas bei būtinas numatytas investicijas į sporto bazių plėtrą visoje Lietuvoje Vyriausybė departamento biudžetą 2011 metams padidino 21 proc., t.y. beveik 21 mln. litų, lyginant su patvirtintu 2010 metais, (viso departamentui 2011 metais pagal Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą skirta 118 mln. 638 tūtkst. litų, o 2010 m. patvirtintas biudžetas buvo 97 mln. 687 tūkst. litų). Šios lėšos skiriamos trims programoms – strateginių sporto šakų, kūno kultūros ir sporto visiems plėtra bei sporto bazių plėtra, olimpinių rinktinių rengimas ir sportininkų sveikatos priežiūra bei Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo finansavimas.
Padidintos valstybės stipendijos olimpinių ir parolimpinių sporto šakų didelio meistriškumo sportininkams. Valstybės stipendijų, iki 2006 m. vadintų atlyginimais, dydžiai nekilo 11 metų. Dabar aukščiausia stipendija jau padidėjo beveik dvigubai – nuo dabartinės 1963 litų iki 3497 litų. Tokiems pakeitimams šiais metais papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks – jos bus sukauptos optimizavus programų įgyvendinimo, departamento administravimo lėšas. Kitais metais nebus prašoma papildomo finansavimo departamento biudžetą išlaikant šių metų asignavimų lygyje.
2011 metais sporto šakų, besirengiančių Londono olimpinėms žaidynėms, neįtraukiant krepšinio, finansavimas iš valstybės biudžeto padidintas 2 mln. litų – nuo pernai skirtų 8,3 mln. litų iki šiemet 10,3 mln. litų.
2011 metais iš valstybės biudžeto skirta 2 mln. litų bei papildomi 700 tūkst. litų iš Privatizavimo fondo krepšinio federacijai pasirengti šių metų Europos vyrų krepšinio čempionatui, kuris kartu yra ir atranka į Londono olimpiadą.
Per 2010 m. departamentas iš sutaupytų lėšų padengė beveik visą daugiau nei 0,5 mln. litų (150 tūkst. eurų) įskolinimą dėl 2011 m. Europos krepšinio čempionato organizavimo, kuris tęsėsi nuo 2008 metų.
2010 m. birželio mėn. Vyriausybė iš Privatizavimo fondo papildomai skyrė 1,7 mln. litų pasirengimui 2012 m. Londono, 2014 m. Sočio, 2010 m. Jaunimo, 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms ir dalyvavimui pasaulio ir Europos čempionatuose.
Paskirstytas 1,2 mln. litų mažesnis nei pernai Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas. Bendra paraiškų vertė siekė daugiau nei 78 mln. litų, tuo tarpu šių metų fondo biudžetas sudarė beveik 18,5 mln. litų. Pagal fondo įstatymą fondo lėšas sudaro 1 proc. lėšų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką ir 10 proc iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Jau dabar žinoma, jog ateinančių metų fondo lėšos bus dar mažesnės.
