Lietuvos trenerio Kęstučio Kemzūros treniruojama Maskvos srities „Chimki“ komanda, šią vasarą Europos krepšinio rinką sudrebinusi įspūdingais pirkiniais, artėjančiam sezonui rengiasi Lietuvos pajūryje.
Maskvos srities komanda vasarą prisiviliojo iš Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) pasitraukusius Jorge Garbajosą ir Carlosą Delfino, iš ULEB taurės laimėtojo Badalonos „Joventut“ pasikvietė prancūzą Jerome‘ą Moiso, įsigijo ir Lietuvos klubus dominusį amerikietį Miltą Palacio.
Taip pat išlaikęs praėjusio sezono komandos branduolį „Chimki“ klubas, prie kurio vairo jau daugiau nei pusantrų metų stovi K.Kemzūra, šiemet nusitaikė į aukščiausius tikslus. Rusijos klubas mėgins iškovoti Europos taurę ir taip prasibrauti į pajėgiausią Senojo žemyno turnyrą - ULEB Eurolygos varžybas.
Rugpjūčio pabaigoje rengtis naujam sezonui pradėję Maskvos srities krepšininkai nuo praėjusio penktadienio iki šios savaitės pabaigos treniruosis Palangoje ir Klaipėdoje. Kol kas prie K.Kemzūros vadovaujamos komandos neprisidėjo tik žaidėjai, vasarą atstovavę savo šalių rinktinėms.
Lietuvos pajūryje „Chimki“ žaidėjai daugiausia dėmesio skiria fiziniam pasirengimui. Vėliau ekipa keliaus į Slovėniją, kur laukia ir pirmieji kontroliniai mačai.
Džiaugiasi naujokais
- Treneri, kodėl vieną pirmųjų pasirengimo stovyklų nusprendėte surengti Lietuvoje? - „Respublika“ paklausė K.KEMZŪROS.
- Į šį klausimą pusiau juokais jau esu atsakęs - todėl, kad pats esu lietuvis. Kita vertus, čia mums sudarytos labai geros sąlygos. Klubas suteikia galimybę gyventi gerame viešbutyje ir naudotis visomis treniruotėms reikalingoms priemonėmis. Stovyklauti Lietuvoje jau tampa tradicija. Yra gera didelė salė, lauke esant prastam orui turime galimybę treniruotis manieže.
- Ar į šią stovyklą jau susirinko visi komandos krepšininkai?
- Kol kas visų žaidėjų neturime. Olimpiečiams - Vitalijui Fridzonui, Carlosui Delfino ir Jorge Garbajosai - dar leidau pailsėti, o didžiausi sunkumai šiandien yra su gynėjais. Antonas Ponkrašovas susirgo, Miltas Palacio negalėjo laiku atvykti dėl problemų su pasu, o suomis Teemu Ranniko vis dar nėra atsigavęs po traumos.
- Tarpsezoniu „Chimki“ Europos rinką sudrebino net keliais galingais pirkiniais. Įsigijote iš NBA grįžtančius J.Garbajosą ir C.Delfino.
- Klubo vadovybė visada kėlė didelius uždavinius, todėl norėjo sustiprinti komandos sudėtį. Dairėmės, stebėjome rinką ir iš tikrųjų pasisekė, kad sugebėjome įsigyti tokius žaidėjus. Buvo atsižvelgta į mano nuomonę ir esu labai patenkintas, kad šie pajėgūs krepšininkai pasirinko mūsų klubą, nors pasiūlymų turėjo daug. Tai parodo, kad „Chimki“ visomis kryptimis juda į priekį. Dabar ekipos komplektacija visiškai baigta, o apie galimas korekcijas galvosime nebent sezono metu. Šiek tiek nerimą kelia tai, kad turime per daug užsieniečių ir Rusijos čempionate galėsime registruoti tik penkis iš jų. Tačiau viliuosi, kad kartu su asistentais surasime išeitį, kaip išspręsti šį galvosūkį.
Tikslas – Eurolyga
- Ar sustiprėjus sudėčiai komandai bus keliami ir aukštesni uždaviniai?
- Nuo mano atėjimo į „Chimki“ klubą kiekvienais metais buvo keliami aukšti tikslai. Po sėkmingų pasirodymų jie ėmė augti savaime. Tačiau kiekvienas treneris svajoja dirbti komandoje, kuriai keliami aukšti reikalavimai ir jiems įgyvendinti yra galimybės. Norime laimėti Europos taurę ir iškovoti teisę rungtyniauti Eurolygoje. Apie konkrečius tikslus Rusijos čempionate kol kas nekalbėjome, tačiau visi tikisi, kad pateksime tarp prizininkų. Be abejonės, savo rankose mėginsime išlaikyti ir Rusijos taurę. Tačiau gana ryškiai sustiprėjo daugelis rusų komandų ir konkurencija bus labai didelė. Laukia kur kas sunkesnis sezonas.
- Galbūt pamėginsite nutraukti Maskvos CSKA viešpatavimą?
- CSKA bet kokiu atveju išliks pagrindinė favoritė. Stengsimės žaisti ir laimėti kiekvienas rungtynes, bet susikoncentruoti vien ties CSKA tikrai negalime. Bus sunkių rungtynių ir su kitais varžovais. CSKA šiuo metu yra stipriausias Europos klubas ir kiekviena komanda stengiasi ir nori prieš jį laimėti. Ne išimtis būsime ir mes.
- Ką laikote pagrindiniais Europos taurės varžybų favoritais?
- Pirmiausia šį sezoną kur kas įdomesnė ir objektyvesnė bus varžybų sistema. Visa jėga reikės žaisti su kiekvienu varžovu. Vienomis realiausių kandidačių laimėti taurę laikyčiau Maskvos „Dinamo“ ir kitas Rusijos komandas: Kazanės „Uniks“, Maskvos srities „Triumph“. Nereikėtų nurašyti ir Vilniaus „Lietuvos ryto“. Vilniečiai įrodė, kad yra stipri komanda, ir nors atrodo, kad jie susilpnėjo, esu tikras, kad su bet kokia sudėtimi sieks aukščiausių tikslų. Vilniaus klubas turėtų būti vienas iš kietesnių riešutėlių.
Idėjų sėmėsi už Atlanto
- Ar šią vasarą nebandėte į komandą prisivilioti Lietuvos krepšininkų?
- Svarstymų buvo, tačiau tie lietuviai, kuriais domėjausi, turėjo sutartis. Situacija susiklostė taip, jog nepavyko jų pasikviesti. Kai kurie žaidėjai iki šiol liko mano akiratyje.
- O pats ar nesulaukėte pasiūlymų iš Eurolygos klubų?
- Buvo pokalbis su Kauno „Žalgirio“ vadovais, nes jie parodė susidomėjimą mano kandidatūra. Tai išties malonu ir didelė garbė, bet turėjau galiojančią sutartį, todėl buvau priverstas pasakyti „ne“. O kaip bus kitą sezoną, pamatysime visi.
- Liepos mėnesį dalyvavote NBA vasaros lygos renginyje. Kokių įspūdžių parsivežėte iš už Atlanto?
- Esu labai laimingas, kad ten nuvažiavau. Vykau Vašingtono „Wizards“ kvietimu, stebėjau trumpą pasirengimo procesą, o vėliau buvau visateisis trenerių štabo narys. Dalyvavau visuose pasitarimuose ir susirinkimuose. Labai patiko dirbti drauge su „Wizards“ vyriausiuoju treneriu Eddie Jordanu, kurio darbo principai man labai artimi. Grįžau kupinas idėjų, jas bandysiu įgyvendinti savo treniruojamoje komandoje. Esant galimybei siūlyčiau kiekvienam treneriui ten nuvykti.
- Komandai stovyklaujant Lietuvoje spėjate skirti laiko artimiesiems?
- Laisvo laiko nėra daug, bet artimiesiems, be abejonės, atsiranda. Savaitgalį buvo atvažiavusi visa šeima, tačiau vaikai išvyko, nes laukia mokykla. Žmona liko su manimi. Visi kartu dar sykį planuojame susirinkti ateinantį savaitgalį. Rusijoje gyvenu be šeimos, nes vaikai jau dideli ir nesinori jų blaškyti ir kartu vežtis į Maskvą. Tiesiog nuolat vykdavome vieni kitų lankyti: jie atskrisdavo pas mane, aš grįždavau namo. Tačiau kuo toliau, tuo sunkiau darosi taip gyventi. Pasibaigus sutarčiai su „Chimki“, mėginsiu ieškoti klubo, kad galėčiau dirbti arčiau šeimos. Galbūt Lietuvoje.
Ovidijus GINIOTAS
