Norėjo, kad treneris liktų
– Direktoriau, šiemet LKL likote penkti. Kaip vertinate tokį pasirodymą?
– Normaliai. Norėjosi geriau – patekti į ketvertuką. Nei man, nei prezidentui Žydrūnui Urbonui, nei treneriui Antanui Sireikai, nei niekam neįdomu žaisti dėl penktosios vietos. Savaime aišku, kad norime rungtyniauti dėl aukščiausiųjų pozicijų. Tačiau, žinant lygos stiprėjimą, „Lietkabelio“ finansinį ir žaidybinį išsišokimą, mūsų bei „Neptūno“ stabilumą, manau, penktoji vieta šiuo metu buvo praktiškai maksimumas, ką galėjome pasiekti.
– Netekote trenerio – Antanas Sireika grįžo į „Šiaulius“. Buvo daug kalbų, kad strategas rinkosi tarp Šiaulių ir Utenos. Tiesa?
– Taip, treneris rinkosi, o mes laukėme jo žodžio. Jis, iš vienos pusės, norėjo dirbti Utenoje, bet iš kitos – buvo reikalingas „Šiauliams“. Įsivaizduoju, kad A. Sireika yra kaip Šiaulių komandos gelbėtojas, leisiantis ekipai pakilti iš duobės, kurioje šiauliečiai yra.
Strategas rinkosi tarp asmeninio noro padėti gimtajam miestui, gimtajai komandai ir darbo pratęsimo mūsų ekipoje. Manau, treneriui tai buvo gana sunkus sprendimas ir jis turėjo jį priimti.
– Dažnai patys klubai nori permainų. A. Sireika „Juventus“ dirbo dvejus metus. Ar buvote patenkinti trenerio darbu ir norėjote, kad jis liktų?
– Jeigu nebūtume patenkinti, turbūt būtume tai pasakę iš karto. Tikrai nelaikytume to, ko nenorime.
Sezonas buvo neblogas. Iškovojome medalius Karaliaus Mindaugo taurėje, tikrai gerai žaidėme FIBA Čempionų lygoje. Debiutuodami turbūt pranokome tiek Lietuvos krepšinio visuomenės, tiek pačios FIBA lūkesčius. Buvome vienintele per atranką į turnyrą patekusia komanda, kuri prasibrovė į atkrintamąsias.
Viskas buvo gerai, norėjome, kad Antanas tęstų darbą. Jo išvykimas buvo ne klubo, o trenerio sprendimas.
Liko vienas krepšininkas
– Kokia žaidėjų situacija? Kas turi sutartis ir liks komandoje?
– Šiuo metu vienintelis Dovis Bičkauskis, su kuriuo pratęsėme sutartį. Ji buvo 1+2. Nusprendėme Dovį išlaikyti.
Turėjome sutartį su Aaronu Bestu, bet nemanėme, kad tas finansinis augimas, kuris turėtų būti pagal sutarties sąlygas, atitinka žaidėjo tobulėjimą. Aarono alga turėjo kilti trečdaliu. Nemanėme, kad pažanga buvo tokia didelė. Sutartį nutraukėme paskutinę dieną, kai tai galėjome padaryti. Kalbėjome ir su juo pačiu, ir su žaidėjo agentu. Krepšininką kvietėme pasilikti, dirbti toliau, tobulėti. Siūlėme panašų atlyginimą kaip praėjusiame sezone. Gal truputį didesnį. Dabar pats žaidėjas turi apsispręsti. Jeigu jis nori pasilikti – prašau.
Turėjome galiojančią sutartį su Rolandu Jakštu. Bendradarbiavimą nutraukėme, nes dar šiemet krepšininką buvome paskolinę. Apie žmogų tikrai negaliu pasakyti nieko blogo. Jis tiesiog nelabai pritapo žaidimo schemose.
Visi kiti krepšininkai turėjo vienų metų sutartį. Išlaikyti juos galimybių visada yra, bet kainos kyla. Tų krepšininkų, kuriuos norėtume pasilikti, vertė gerokai išaugo. Šiuo metu negalime pasiūlyti tokių pinigų. Žiūrėsime, kokios žaidėjų kainos bus rugpjūtį.
– O naujokų ieškote?
– Be abejo. Kalbame. Savaime aišku, kad šnekėjome ne su vienu lietuviu. Yra žaidėjų, kurie mus domina. Norėjome sukirsti rankomis, bet viską stabdė tai, kad neturime trenerio. Klubas negali pasirašyti sutarties su žaidėju ir paskui pasikviesti trenerį. Gal strategui šio krepšininko nereikia?
Negaliu sakyti, kad su žaidėjais vyksta derybos. Greičiau kalbos. Kaip mes sakome, užmetame kabliukus, pažiūrime, ko žaidėjas norėtų, ką jis galvoja, ar jam įdomu. Kai turėsime trenerį, bandysime rimtai darbuotis.
Moka juokingas algas
– Minėjote, kad LKL lygis kyla. Ar planuojate didinti biudžetą? O gal kaip tik būsite priversti susiveržti diržus?
– Yra dvi medalio pusės. Visų pirma, klausimas, kas bus su mus remiančiais alaus gamintojais. Vis dar laukiame aludarių sprendimų. Kalbėjome su jais praėjusią savaitę. Rėmėjai teigė, kad verdiktas netrukus turėtų būti. Galbūt šią savaitę. Jeigu aludarių parama išliks nepakitusi ar bent labai nesumažės, turime minčių mūsų biudžetą šiek tiek padidinti. Geriausiu atveju – galbūt šimtu ar pusantro šimto tūkstančių eurų. Galvojame apie biudžeto augimą, nes dabar labai sunku konkuruoti. Viena komanda turi milijoną, antra – pusantro, trečia – dar daugiau. O Utenos rinka nėra labai didelė, pinigų gauti nelengva. Kalbėsim, bandysim.
– Kokį biudžetą turėjote praėjusiame sezone?
– Plius minus 700 tūkstančių eurų.
– O kokio reikėtų konkurencijai, apie kurią kalbėjote?
– Ž. Urbonas yra minėjęs, kad su milijonu pasiektume labai aukštų rezultatų. Kaip „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas per LKL uždarymo šventę sakė, sky's the limit. Tačiau kiek surinksi – tiek. Kuo daugiau – tuo geriau, nes galėsi pasikviesti aukštesnio meistriškumo žaidėją. Paprasta matematika. Be to, yra daug sudėtingų niuansų. Visų pirma – krepšininkų algos, kurios labai sparčiai kyla. Jei anksčiau galėjai lietuviui mokėti penkis tūkstančius litų per mėnesį, dabar, jei nori gauti kažką gero, praktiškai turi mokėti tiek pat eurais. Tokių pinigų neturime. Apskritai mūsų siūlomos algos – juokingos. Vis dėlto, atlyginimus mokame stabiliai, laiku. Ir dabar galiu pasakyti, kad neturime skolų nei žaidėjams, nei jų agentams, niekam.
