Vienas šviežiausių atvejų – „Gargždų“ klubo bankrotas, kuris iš daugelio klubų finansinių krachų išsiskiria dar ir tuo, kad komanda iš LKL pasitraukė sezonui tik įpusėjus bei jo nebaigė.
„Lyga irgi galėjo padaryti daugiau. Pavyzdžiui, reaguoti į situaciją rudenį“, – po didelį atgarsį sukėlusio „Gargždų“ pasitraukimo iš LKL, specialiai surengtoje spaudos konferencijoje pripažino LKL generalinė direktorė Rasa Liuimienė.
Ji dar pridūrė, kad LKL vadovybė vis tiek nori dvylikos komandų lygoje ir mano, kad pasirinktas kelias yra teisingas. Esą dvylikos komandų modelis duoda teigiamą impulsą regiono infrastruktūrai, kuria gali naudotis ne tik krepšinis.
Tačiau akylesni krepšinio sirgaliai kelia pagrįstą klausimą – kodėl komandų finansinių pajėgumų negalima dar detaliau įvertinti ir visas potencialias grėsmes numatyti prieš sezoną?
Na, o „Gargždų“ komandos griūtis ir vos per pusmetį regėtas net dviejų LKL komandų bankrotas tik dar labiau sustiprina abejones dėl galimybių ir poreikio LKL turėti dvylika komandų. Juk ne veltui ir viena lietuviška patarlė sako: „Geriau mažiau, bet kokybiškiau“.
Kadangi krepšinio klubų bankrotai Lietuvoje tapo jau nebe tokiu ir retu reiškiniu, portalas tv3.lt nusprendė pasižvalgyti ir po ankstesnes Lietuvos krepšinio juodas dėmes.
Bankrotų būta ir seniausiais laikais
Pirmuosius LKL klubų bankrotus krepšinio sirgaliai regėjo daugiau nei prieš dvidešimt metų, dar iki 2000-ųjų.
Kauno „Lavera“ ir NECA, Vilniaus „Statyba“. Tikrai bent kartą girdėtos komandos kiekvienam vyresniam krepšinio sirgaliui. Deja, nė viena iš jų Lietuvos krepšinio žemėlapyje jau neegzistuoja.
Abi Kauno komandos LKL praleido tik po du sezonus. „Lavera“ žlugo 1995 m., kai komandos savininko Gintauto Verpetinsko to paties pavadinimo koncernas susidūrė su finansiniais sunkumais. 1995 m. bankrutavo ir Kauno NECA klubas, kai su finansiniais sunkumais susidūrė klubą rėmęs kitas verslininkas.
Nors dabar Vilniaus miestui LKL atstovauja net du klubai – „Rytas“ bei „Wolves“, vyresniems vilniečiams, tikėtina, iki šiol kartėlis išlieka, kad 1997-aisiais nutrūko daugiau nei trisdešimtmetį trukusi „Statybos“ istorija. Skelbti bankrotą teko, kai finansiniai sunkumai palietė jos pagrindinį rėmėją.
Trumpiau ar ilgiau egzistavusiose komandose, kurios išnyko dar iki 2000-ųjų, yra žaidę tokię garsūs šalies krepšinio vardai kaip Jonas Kazlauskas, Šarūnas Marčiulionis, Dainius Adomaitis, Tomas Pačėsas, Žydrūnas Urbonas ir kiti.
Net ir patys didžiausi niekada nėra ramūs
Nuo bankroto grėsmės nėra apsaugotas absoliučiai nė vienas šalies klubas. Puikiausias to įrodymas – net du kartus į skolų liūną giliai klimpęs daugkartinis šalies čempionas Kauno „Žalgiris“.
2008-2009 m. sezone Kauno klubas turėjo skolų, kurios, kaip buvo skelbiama, viršijo net 20 mln. litų. Sezonui įpusėjus žiniasklaidoje buvo vis garsiau trimituojama, kad legendinis šalies klubas skaičiuoja paskutines dienas, jį jau buvo palikę visi legionieriai.
Laimei, tą sezoną kontrolinį „Žalgirio“ akcijų paketą įsigijo ir komandos gelbėjimo planą pateikė tuometinio „Ūkio banko“ prezidentas Vladimiras Romanovas, kuris atgaivino klubą.
Tiesa, to paties V. Romanovo dėka „Žalgiris“ įklimpo ir į antrą krizę. Graži žalgiriečių pasaka tetruko ketverius metus, kadangi 2013 m. vasarį išaiškėjusi V. Romanovo verslo afera ir nustojęs egzistuoti „Ūkio bankas“ vėl laikinosios sostinės klubą nuvožė į gilų dugną.
Tuomet atkaklaus ir, kaip vėliau paaiškėjo, labai sėkmingo darbo ėmėsi Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdančiuoju direktoriumi dirbęs Paulius Motiejūnas.
Pasiraitojęs rankoves sporto vadybininkas „Žalgirį“ vos per 5 metus ištraukė iš net 40 milijonų litų siekusių skolų liūno ir sugrąžino klubą į Eurolygos finalo ketvertą.
Bankrotų įvairovė – margaspalvė
Nėra pinigų, nėra ir klubo. Ir visai nesvarbu, kad tas klubas iki tol buvo konkurencingas bei LKL sugebėdavo iškovoti medalius.
Po 2022-2023 m. sezono apie bankrotą paskelbė Prienų krepšinio klubas, kuris LKL žaidė nuo 2009 m. bei per savo gyvavimo istoriją dukart laimėjo LKF taurę, sykį – BBL, dukart iškovojo LKL bronzą. Netgi du sezonus žaidė Europos taurėje.
Kaip buvo skelbiama 2023 m. vasarą, Prienų klubo skolos buvo pasiekę beveik 1,4 mln. eurų.
Įdomu tai, kad net du kartus bankroto skonį jautė Alytaus miesto krepšinis.
Pirmasis kartas buvo dar 2005 m., kai apie bankrotą paskelbė į skolas įklimpęs ir su žaidėjais bei treneriais atsiskaityti jau nesugebėjęs „Alitos“ klubas. Jis stipriausioje šalies krepšinio lygoje rungtyniavo dešimt metų. 2002 ir 2003 m. iškovojo LKL pirmenybių bronzos apdovanojimus, 2002 metais laimėjo NEBL Iššūkio taurę.
Iškart po „Alitos“ į šalies krepšinio žemėlapį įžengė naujas klubas pavadinimu „Alytus“, tačiau jo istorija tęsėsi tik iki 2011 m. Kaip buvo skelbta, 2010–2011 m. sezoną komanda užbaigė su 100 tūkst. litų skolomis ir pasirinko nestartuoti kitame LKL sezone. Vėliau klubas bankrutavo.
Skolų šleifo neatlaikė ir kiti tituluoti šalies klubai tokie kaip legendinis Kauno „Atletas“ ir Vilniaus „Sakalai“.
LKL sidabro medalių 1994, 1995, 1996, 1998 m. savininkas „Atletas“ dėl skolų iš LKL pasitraukti nusprendė 2007-aisiais.
Tuo tarpu milžiniškas skolas pradėję skaičiuoti ir iš jų dar atkakliai bandę išlipti „Sakalai“ tašką savo spalvingoje istorijoje galutinai padėjo 2013-aisiais. Šis sostinės klubas 1998 m. iškovojo LKL bronzos medalius, o keturiskart – 1997 m., 1999 m., 2003 m. ir 2004 m. buvo ketvirtas.
Įdomu tai, kad iškart po legendinio „Atleto“ bankroto, buvo įsteigtas naujas „Aisčiai-Atletas“ klubas, kuris tapo visateisiu LKL nariu bei žaidė 2007-2008 metų sezone.
Deja, naujai komandai dar tik baigus pirmąjį sezoną kilo nemažai įtarimų, kaip ir kur buvo panaudoti pinigai, kuriuos skyrė savivaldybė. Klubas turėjo solidų beveik 2 mln. litų biudžetą, bet po sezono ėmė aiškėti kabančios šimtatūkstantinės skolos.
Palyginus ne taip ir seniai, 2018 m. milžiniškos finansinės problemos buvo apgaubusios ir Kėdainių „Nevėžio” klubą, kuriam taip pat buvo kilusi grėsmė bankrutuoti.
Klubas jau keletą metų iš eilės vaikščiojo plonu ledu, turėdamas šimtus tūkstančių siekiančias skolas. Tačiau vis dar tęsdavo pasirodymą LKL. Laimei, 2022-aisiais klubo savininkai jau skelbė, kad iš šimtatūkstantinių skolų liko tik kelios dešimtys.
„Mūsų manymu, licencijavimo tvarka veikia, nes buvo įvesti griežti kriterijai vertinant finansinius dokumentus, įsipareigojimais ir jų vykdymu trumpuoju laikotarpiu. Tai buvo pirmas kartas, kai klubai privalo mažinti savo trumpalaikius įsipareigojimus iki 90 dienų, o nuo kito sezono – iki 45 dienų. Jeigu nematytume tos problemos, tokie kriterijai neatsidurtų mūsų taisyklėse. Klubai pirmą kartą turi pateikti savo audituotas ataskaitas 2024 m. kovą ateinančiam sezonui”, – specialioje spaudos konferencijoje po „Gargždų” klubo griūties tvirtino LKL generalinė direktorė Rasa Liuimienė.
Belieka tikėtis, kad minimas LKL griežtumas nebus tik žodžiai ir per artimiausią dešimtmetį krepšinio sirgaliai iš klubų regės daugiau sėkmės istorijų, nei skaudžių atsisveikinimų.
