Mažasis Cassiusas Marcellusas Clay bliovė taip garsiai, kad vertė žmones atsisukti. Kažkas Luisvilyje prie arenos pavogė jo raudoną dviratį. Dvylikametis iš pykčio pasiryžo atkeršyti ir vagiui išspardyti užpakalį.
Viename rūsyje jis susitiko su policininku Joe Martinu, kuris mokė boksuotis. Pastarasis patarė pirmiausiai išmokti kovoti, o jau paskui kažkam mesti iššūkį. Cassiusas pakluso – taip prasidėjo vieno garsiausių visų laikų sportininkų karjera.
70 metų jubiliejų švenčiantis Muhammadas Ali vėliau daugybę kartų pasakojo šią istoriją. Ji padėjo amerikiečiui tapti tris kartus pasaulio sunkaus svorio bokso čempionu, sporto žvaigžde ir nenuilstamu kovotoju už teisybę, rašo „Sport Bild“.
Nepaisant didelių sveikatos problemų, M. Ali neleido jo vesti į savo paties jubiliejaus minėjimą, kuris prasidėjo dar šeštadienį Luisvilyje. Šiek tiek padedamas žmonos Lonnie Parkinsono sindromo kamuojamas boksininkas dvi minutes stovėjo prieš 350 susirinusių svečių.
Visi džiugiai skandavo „Ali, Ali“ ir jaudinančiai sudainavo „Happy Birthday“. Ali padėkojo ir tuomet prasidėjo pietūs, davę startą savaitės gimtadienio šventei. Jos moto: septynios dienos septyniems dešimtmečiams.
Jau pastarieji sportininko pasirodymai viešumoje vertė sunerimti. Po aršiausio varžovo bokso ringe Joe Fraziero laidotuvių praėjusių metų lapkritį, M. Ali iki bažnyčios ėjo tik artimųjų padedamas, o po kelių dienų pasijuto itin prastai ir buvo nugabentas į ligoninę. 70-mečio proga visas pasaulis Didžiajam Ali linki jėgų ir ilgiausių metų.
Dar gyvas būdamas Ali tapo bene didžiausia visų laikų sporto legenda. Jis kovojo sunkiausiose bokso dvikovose ir sugebėdavo raundo tikslumu pasakyti, kada laimės nokautu. Tarptautinis olimpinis komitetas 1999 metais išrinko jį šimtmečio sportininku.
Jo boksavimosi stilius nepakartojamas, o moto – „plevenu kaip drugelis ir duriu kaip bitė“. Ringe jis judėjo nepaprastai lengvai, puikiai darbavosi rankomis ir išsisukdavo nuo priešininkų smūgių itin elegantiškai.
Ali pasaulinę šlovė pelnė anksti. Boksininko vieši pareiškimai leido jam tapti žiniasklaidos numylėtiniu. „Esu geriausias visų laikų kovotojas. Man 22 metai. Turiu būtų geriausias. Esu pasaulio karalius. Esu gražus“, – kalbėjo jis po pirmosios pergalės pasaulio čempionate 1964 metais prieš Sonny Listoną. Vėliau pridūrė: „Sunku būti kukliu, kai esi toks nuostabus, kaip aš.“
Nepaisant tokių kalbų jis už ringo greitai tapo pavyzdžiu milijonams žmonių. Su nepaprasta charizma ir didele įtikinėjimo galia, su religiniu ir politiniu tiesumu Ali laužė stereotipus, labiausiai tuos, kurie susiję su afroamerikiečiais.
Praėjus dviem dienoms po pergalės prieš S. Listoną sportininkas atsivertė į islamą ir atsisakė „vergų vardo“ Cassiusas Clay. Jis atsisakė atlikti karo tarnybą Vietname, dėl to 1967 metais prarado planetos čempiono titulą ir trims metams atliko bausmę kalėjime. „Jis atsisakė šlovės, milijonų dolerių, kad liktų ištikimas savo sąžinei“, – kalbėjo Martinas Lutheris Kingas.
Jo karjerą karūnavo šimtmečio dvikovos su J. Frazieru ir George'u Foremanu. Tikros ringo skerdynės, kokių šiais laikais nebūna. 1974 metais Kinhasoje M. Ali leidosi talžomas favorito G. Foremano, kol tuomet 40 iš eilės kovų neprailaimėjusį ringo karalių patiesė ant menčių aštuntame raunde.
„Muhammadas laimėjo teisingai ir dabar didžiuojuosi, kad esu Ali legendos dalimis“, – vėliau sakė G. Foremanas. Legendinėmis tapo ir trys dvikovos su J. Frazieru. Po pralaimėjimo ir pergalės „Madison Square Garden“ arenoje atėjo eilė dvikovai, pavadintai „Thrilla in Manila“ 1975 metų spalio 1 dieną.
Tuomet abu boksininkai peržengė savo ribas. Po 14-o raundo abi J. Fraziero akys buvo sutinusios, ji vos matė. Treneris Eddie Futchas metė rankšluostį. Iš karto po to Ali susmuko – kraujo apytakos kolapsas. Jis patyrė 440 smūgių, dauguma jų buvo į galvą. Daugelis tikina, kad būtent ši dvikova kalta dėl šiandieninės M. Ali ligos.
Vėliau buvo senstelėjusio čempiono kovos, kuriomis jis tiesiog nenorėjo netekti šlovės ir pinigų. 1978 metais pasaulio čempiono titulo jis neteko dvikovoje su olimpiniu čempionu Leonu Spinksu. Ali vėliau dar kartą pavyko atsisėsti į sostą.
Tuomet jis dar boksavosi su Larry Holmesu, o paskutinė kova vyko su Trevoru Berbicku. Antsvoris neleido jam taip judėti ringe kaip anksčiau, tad šansų Muhammedas daug neturėjo. Jis patyrė penktąjį pralaimėjimą karjeroje per 61-ą kovą. Taip pasibaigė jo karjera, daugelio nuomone, per vėlai.
Baigęs karjerą M. Ali taip pat dažnai pasirodydavo viešumoje. Vienas įspūdingiausių momentų – kai jis 1996 metais Atlantoje drebančia ranka uždegė olimpinę ugnį. Dar ir šiais laikas legendinis boksininkas žodžio kišenėje neieško.
Paskutiniai žodžiai jo biografijoje „Muhammad Ali: Aš“: „Aš dar sužinosiu, kas Luisvilyje pavogė mano dviratį, kai buvau dvylikos. Ir vis dar galiu jam dėl to išspardyti užpakalį.“
