Kaip praneša „The Guardian“ ir insidethegames.biz, šis sprendimas priimtas po pasitarimo bei balsavimo antradienį. Tiesa, kol kas oficialus sprendimas nėra išplatintas. Tai turėtų būti padaryta artimiausiomis dienomis.
Pokyčiai įsigaliotų jau nuo Paryžiaus žaidynių 2024 metais.
Teigiama, kad jojimą gali pakeisti dviračių rungtis. Išbraukti jojimą, paska šaltinių, ypače paskatino Tokijo žaidynių metu nuvilnijęs skandalas, kurio epicentre atsidūrė vokietė Annika Schleu.
Ji iki jojimo rungties buvo lyderė. Tačiau sportininkei jojimas nesisekė, žirgas neklausė, tad iš didelio apmaudo pravirkusi vokietė kelis kartus botagėliu stipriai paragino žirgą.
Toks jos elgesys iššaukė kritikos laviną. Sportininkei aštrių žodžių negailėjo ir gyvūnų teisių gynėjai.
Kritikos sulaukė ir vokietės trenerė, kuri kelis sykius žirgui sudavė kumščiu. Po to imta kalbėti, ar apskritai jojimui vieta olimpiadoje. Patys sportininkai diskutavo, kad ši rungtis sunkiai nuspėjama, kadangi žirgą gauni burtu keliu, o pramankštinti jį turima vos 20 minučių.
Lietuvos atletams irgi teko pajusti, ką reiškia, kai nesiseka jojimo rungtis. Štai Justinas Kinderis Tokijo olimpiadoje pretendavo į medalį, bet po šios rungties smarkiai krito rikiuotėje.
Olimpinei čempionei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei Tokijuje pavyko idealiai atlikti šią rungtį, bet prieš penkerius metus Rio de Žaneire nepaklusnus žirgas atėmė bet kokius šansus pakovoti dėl medalio.
Jojimas šiuolaikinės penkiakovės sudėtyje yra nuo pat šios sporto šakos įtraukimo į olimpines žaidynės 1912 metais.
