Nors „Formulės-1“ lenktynininkai yra viešos personos, tačiau nelabai dažnai kalba apie savo asmeninį gyvenimą, o juk daugelį sirgalių domina būtent paprastos žmogiškos jų herojų savybės.
Oficialus čempionato puslapis supažindina visus su 30-mečio praėjusių metų „Formulės-1“ čempiono Jensono Buttono gyvenimo paslaptimis.
– Ar Jūs kada nors galvojote, kuo galėjote tapti, jeigu nebūtumėte tapęs lenktynininku?
– Ne. Aš apskritai niekada neturiu atsarginių variantų. Akivaizdu, kad tai – viena iš mano silpniausių vietų.
– Su kuo svajojate susitikti?
– Apskritai neturiu tokių svajonių. Susitikinėju su savo drauge ir kitos moterys manęs nedomina!
– Kuris filmas Jus pravirkdė?
– Tokių labai nedaug. Žiūrėdamas „The Notebook“ vos nepravirkau. O ašaros bėgo, kai žiūrėjau „Days of Thunder“... Ne, aišku tai pokštas.
– Ko Jūs bijote?
– Nemėgstu ryklių ir pralaimėti.
– Kokią paskutinę knygą perskaitėte?
– „Breaking Vegas“, tai apie azartinius žaidimus.
– Pati didžiausia bauda už greičio viršijimą, kurią Jums teko sumokėti už „Formulės-1“ ribų?
– Manau, maždaug apie 600 eurų. Tai įvyko 2000 metais, tik neprisimenu, kiek viršijau greitį.
– Įvardykite penkis dalykus, kurie Jums nepatinka?
– Kai lyja, o tu neturi skėčio. Negaliu pakęsti riebaus maisto. Nekenčiu pralaimėti, nemėgstu taupyti ir nemėgstu pesimistų.
– Ar kada nors dažėte plaukus?
– Jaunystėje, kai man buvo 14-a. Radikaliai pabalinau plaukus ir tai atrodė tiesiog bjauriai.
– Kokią pirmą kompaktinę plokštelę Jūs nusipirkote?
– Tai buvo grupės „UB40“ singlas „Rat in the Kitchen“. Tai buvo labai seniai.
– Ar turite tatuiruočių arba auskarų?
– Auskarų vėrimusi nesidomiu. Tatuiruotes turiu tris, o kai būsiu Japonijoje, tai pasidarysiu ketvirtą. Dvi iš jų – japoniškos, bet ką jos reiškia – nepasakysiu, tai labai asmeniška...
– Ką apie Jus pažymių knygelėje rašė mokytojai?
– Žinote, mokiausi ne taip jau ir blogai, bet buvau neatidus, visą laiką galvojau apie pašalinius dalykus, labiausiai apie lenktynes.
– Kas buvo Jūsų herojumi vaikystėje?
– Kažkada labai žavėjausi Alainu Prostu, jo vairavimo stiliumi. Patiko man ir Nigelas Mansellas, jį visada buvo įdomu stebėti. Už „Formulės-1“ ribų neturėjau herojų.
– Ar turite didelę aistrą?
– Geri automobiliai! O dar aš myliu bananinius pyragėlius su plakta grietinėle, bet nedažnai juos valgau, todėl didelio kaltės jausmo neturiu!
– Jūs ką nors kolekcionuojate?
– Mašinas ir laikrodžius – tipiškas lenktynininko hobis.
– Dėl ko paaukotumėte gyvybę?
– Tik dėl savo šeimos.
– Jūsų pats nesėkmingiausias apsipirkimas?
– Vieną kartą nusipirkau permatomus batus. Kažkodėl man pasirodė, kad jie atrodo kietai. Jie buvo iš plastiko, visiškai permatomi. Apsimauni ir matai savo kojas. Siaubinga. Teko juos padovanoti draugui.
– Kokią kavą geriate?
– Man patinka macchiato su vienu šaukšteliu cukraus.
– Kaip Jūs įsivaizduojate idealų sekmadienio rytą (ne „Formulės-1“ lenktynių dienomis)?
– Greičiausiai jį pradėčiau nuo triatlono. Retokai dalyvauju tokio tipo varžybose, bet man patinka tikrinti savo galimybių ribas. Arba gal praleisčiau laiką su savo draugais, su šeima, su drauge. Atsipalaiduočiau paplūdimyje arba kilčiau į kalnus.
– Prisiminkite savo pirmą transporto priemonę?
– Mopedas su 50 cc darbinio tūrio varikliu. Man tada buvo septyni metai. Buvau labai laimingas!
– Kokia pati didžiausia klaida, kurią kada nors padarėte?
– Nežinau. Įsitikinęs, jų buvo nemažai ir mano draugai galėtų iš karto atsakyti į šį klausimą. Bet stengiuosi pamiršti klaidas.
– Kokį patiekalą gaminate geriausiai?
– Lengviausia išvirti makaronus. Tai moka kiekvienas, tarp jų – ir aš. Užtat padažą moku gaminti savarankiškai.
– Kada paskutinį kartą buvote įsiutęs?
– Manau, buvau labai piktas ant savęs po praėjusių metų kvalifikacijos Brazilijoje. Piktas, nes neteisingai pasirinkau padangas. Maniau, kad dėl to galėjau prarasti titulą. Tai buvo labai nesėkminga diena.
