Pastarąjį mėnesį Lietuvos jėgos trikovės vicečempione tapusi ir du asmeninius rekordus pagerinusi L. Bajorskytė griauna mitus, kad štanga moterį pavers vyru. „Stiprių moterų bijo tik silpni vyrai“, - juokėsi trenerio Dariaus Šukio auklėtinė.
„Prisipažinsiu, jog daugelį metų buvau savikritiška svarstyklių vergė, alinau savo organizmą kilogramų vardan, tačiau net pasiekusi užsibrėžtų rezultatų, vis tiek nesijausdavau gerai. Jėgos trikovė išugdė suvokimą, kad svarbiausia yra tikėjimas savimi, psichologinis pasiruošimas ir valia, o gražus ir tvirtas kūnas bei rezultatai seka paskui“, - teigė ji.
– Jėgos trikovėje neįprasta matyti moterų. Kas jus patraukė į šį sportą?
– Aktyviai sportuoti pradėjau dar paauglystėje – buvau ištikima grupinių užsiėmimų entuziastė, o sporto salėje valandų valandas praleisdavau ant kardio treniruoklių. Prie štangų ne tik nesiartindavau, apie jas nė negalvodavau – tai neatrodė reikalingas moteriškos sporto treniruotės atributas – tad vieninteliai man pažįstami svoriai buvo keletos kilogramų svareliai.
Pirmąjį kartą štangą ant pečių užsidėjau prieš pusantrų metų. Jėgos sportu tuo metu užsiėmė mano draugas ir įkalbinėjo mane pabandyti, ne tik pasakodamas, bet ir realiais pavyzdžiais rodydamas šio sporto naudą būtent moterims.
Lietuvoje vis dar vyrauja mitas, jog štangos skirtos tik vyrams, o moteris, kilnodama sunkius svorius, ims ilgainiui panašėti į priešingos lyties atstovą. Tuo tarpu užsienyje gausu moterų bendruomenių, judėjimų, įrodančių, jog sportiškas ir dailiai raumeningas moters kūnas – būtent darbo su sunkiais svoriais rezultatas, o „stiprumas – tai naujasis seksualumas“.
Prisipažinsiu, buvau skeptiška draugo pasiūlymui, ir po pirmosios treniruotės išėjau su ašaromis akyse, sakydama, jog tai ne man, tai nemoteriška. Vis dėlto, vedina užsispyrusio charakterio, nusprendžiau pabandyti dar kartą, ir jau po kitos treniruotės, pajutau jėgos sporto jėgą.
– Kada rimtai susidomėjote ir pradėjote siekti rezultatų?
– Pirmuosius metus mano treniruočių negalėjai pavadinti jėgos trikove – tiesiog tai trys baziniai pratimai, kuriuos atlikdamas stiprini viso kūno raumenyną ir kiekvieną treniruotę didini svorį bent po 2,5 kg. Ypatingai svarbi kiekvieno pratimo technika ir teisingas atlikimas, todėl teko daug skaityti ir domėtis, mokytis iš profesionalų internete.
Vasaros viduryje, jausdama, jog vis didėjantys svoriai reikalauja atidžios profesionalo priežiūros ir treniruočių programos peržiūros, kreipiausi į trenerį Darių Šukį. Tuo metu turėjau nedrąsią idėją apie dalyvavimą varžybose, tačiau į profesionalų sportą išties pastūmėjo naujame sporto klube sutikta jėgos trikovės sportininkų komanda. Taigi, vos po keturių mėnesių nuo rimto pasiruošimo jėgos trikovės varžyboms pradžios, jau dalyvavau dvejose varžybose ir Lietuvos jėgos trikovės čempionate tapau antros vietos laimėtoja.
– Ar teko „atsimušinėti“ replikų, kad šis sportas ne moterims?
– Girdėjau daugiau susižavėjimo replikų nei kritikos, ypač iš tų žmonių, kurie išmano apie sportą daugiau nei vidutinis sporto salės lankytojas. Visgi nuostabos ir klausimų, kodėl pasirinkau būtent šį sportą, tikrai netrūko, ypatingai tuomet, kai tik pradėjau. Netrukau susirasti sporto bičiulų, kadangi ne tik savo jėgos trikovės komandoje, bet ir visame sporto klube – tame, kur sportuoju dabar, ar buvusiame – esu retas reiškinys prie sunkių svorių ir štangų tarp moterų.
Iki pirmųjų varžybų dauguma pažįstamų nė nebuvo girdėję apie jėgos trikovę ir vis sulaukdavau klausimų, ar tai čia tas sportas, kur išsitepęs bronzantais demostruoji raumenis, turėdami galvoje bikini fitnesą ar kultūrizmą.
– Geležis ir moteriškas grožis jums atrodo suderinami dalykai?
– Esu tikra, kad stiprių moterų bijo tik silpni vyrai – tiek profesinėje karjeroje, tiek sporto salėje. Neskirstau, kas yra vyriška, o kas moteriška – tai pernelyg primityvus ir pasenęs požiūris. Mano pavyzdys yra atspindys to, kad geležis nesumenkina moteriškumo, o priešingai, jį išryškina, nes sunkūs svoriai formuoja ryškias kūno linijas.
– Kuo jėgos trikovė gali padėti šiuolaikinei moteriai? Juk dauguma jų renkasi bikini fitnesą, jogą ar bėgimą?
– Kiekvienas save mylintis žmogus turi gyventi aktyviai, pasirinkdamas tą sporto šaką, kuri atitinka jo charakterį, užsibrėžtus tikslus bei pomėgius. Nesu iš tų, kurie kritikuoja ar stengiasi įrodyti vieno ar kito sporto pranašumą – kiekvienam savo. Žaviuosi draugų ir pažįstamų pasiekimais kitose sporto šakose – bėgime, bikini fitnese, džiaugiuosi ir tais, kurie sportuoja neprofesionaliai, o savo malonumui.
Vis dėlto tris pagrindinius jėgos trikovės pratimus nuoširdžiai rekomenduočiau kiekvienai moteriai, kiekvienai draugei, nes jie treniruoja pagrindines raumenų grupes, stiprina ir dailina visą kūną. Dažnai girdime moteris sakant – noriu pagerinti kūno tonusą, tačiau toks dalykas kaip tonusas neegzistuoja. Tai sakydamos moterys iš tiesų kalba apie raumenų vystymą bei kūno riebalų procentinio kiekio mažinimą, o ne svorio „metimą“.
Paprastai tariant, raumuo auga tuomet, kai yra apkraunamas daugiau nei jam įprasta, o kuo daugiau raumenų – liesos kūno masės – turi, tuo greičiau deginami riebalai. Tiesa, kilnojant svorius ir augant raumenims reikia matuoti nebe kūno svorį, o kūno riebalų procentinį kiekį. Nepatikėtumėte, kad sverdama daugiau atrodau lieknesnė – visa tai atitinkamo raumeninės ir riebalinės kūno masės santykio rezultatas. Žinoma, tai ir atidžios bei griežtos mitybos rezultatas. Neveltui sakoma, kad raumenys formuojami virtuvėje.
– Kokių turite tikslų ar ambicijų jėgos trikovės sporte?
– Po sėkmingo pirmojo sezono ir pirmųjų pasiekimų profesionaliame sporte, ketinu siekti rezultatų jėgos trikovėje ir kitą sezoną. Kitos varžybos vyks tik pavasarį, tačiau iki tol laukia ne mažiau svarbus etapas – atskirų raumenų grupių stiprinimas bei technikos tobulinimas.
Pailsėti kūnui, žinoma, taip pat reikia, nes nuolatinis krūvis išsekina, todėl planuoju poros savaičių pertrauką ateinančių žiemos švenčių laikotarpiu. O kito sezono pagrindinis tikslas – pagerinti savo asmeninius rekordus. Kaip sako mano treneris D. Šukys, svarbiausia, kad sportininkas per varžybas parodytų, ką jis gali geriausio, kad aplenktų vakarykštį save, pademonstruodamas užtikrintus ir techniškai teisingus jėgos trikovės veiksmus.
– Nevengiate savo pasiekimus ir kūną demonstruoti socialiniuose tinkluose. Kiek svarbu šiais laikais mylėti save?
– Socialiniai tinklai puiki platforma dalintis savo patirtimi – treniruočių režimu, sportinės mitybos principais – su bendraminčių bendruomene iš viso pasaulio, sulaukti patarimų ar nuoširdaus palaikymo. Mano nuomone, skaityti mokslinius straipsnius ar interviu su sporto profesionalais yra kiekvieno sąmoningo ir kryptingai tikslų siekiančio sportininko prievolė, tačiau socialiniuose tinkluose esančios tikros žmonių istorijos suteikia įkvėpimo, leidžia pajausti, jog net ir sunkiomis akimirkomis, pavargęs nuo nuolatinio režimo, esi ne vienas. Taigi, savo pergalėmis ar nusivylimais dalindamasi tokiose socialinės platformose kaip „Instagram“, tikiu, kad kažkam tą akimirką esu tobulėjimo ar įkvėpimo šaltinis, kaip ir man yra kiti, aistra sportui degantys žmonės.
O mylėti save svarbu buvo visais laikais, tačiau tarp meilės sau ir fizinės išvaizdos dėti lygybės ženklą nėra teisinga. Manau, jog meilė sau gimsta galvoje, o ne veidrodyje. Svarbu suvokti, jog turi siekti ne būti panašus į kažką, o būti pati geriausia savo versija. Prisipažinsiu, jog daugelį metų buvau savikritiška svarstyklių vergė, alinau savo organizmą kilogramų vardan, tačiau net pasiekusi užsibrėžtų rezultatų, vis tiek nesijausdavau gerai. Jėgos trikovė išugdė suvokimą, kad svarbiausia yra tikėjimas savimi, psichologinis pasiruošimas ir valia, o gražus ir tvirtas kūnas bei rezultatai seka paskui. Šį supratimą ir meilę sau ir laikau bene didžiausiu pasiekimu savo dar trumpoje jėgos sporto karjeroje.
– Koks pratimas labiausiai patinka ir kodėl?
– Galiu atsakyti, kuris patinka mažiausiai – tai štangos spaudimas nuo krūtinės, nes jo progresas lėčiausias ir, apskritai, šis pratimas moterims sunkiausias. Tačiau sakoma, jog esi stiprus tik tiek, kiek stipri tavo silpniausia vieta, todėl atlikti šį pratimą treniruojuosi taip pat nuoširdžiai kaip ir kitus du. Tiek pritūpimas su štanga, tiek štangos atkėlimas nuo žemės yra vienodai mylimi ir laukiami pratimai. Net jei reikėtų rekomenduoti vieną iš dviejų, būtų sunku apsispręsti, nes abu pratimai itin reikšmingi pagrindinių nugaros, kojų, sėdmenų ir netgi pilvo preso raumenų stiprinimui.
– Ar turite daug konkurenčių Lietuvoje? Ar varžybose tenka susidurti su varžovių priešiškumu? – Jėgos trikovės varžybose Lietuvoje dalyvauja keliolika sportininkių dviejose svorio kategorijose – iki 63 kg ir virš 63 kg. Varžymasis skatina sveiką konkurenciją, tačiau nedidelė bendruomenė ir bendras tikslas – populiarinti jėgos sportą Lietuvoje – vienija ir skatina draugiškumą.
Vienintelis šio sporto šešėlis man, nevisuomet lygiomis teisėmis leidžiantis varžytis su konkurentėmis, tai neleistinų preparatų, skatinančių raumenų jėgą, atsistatymą, vartojimas. Esu natūralistė ir pasikliauju tik savo kūno galimybėmis, todėl turiu susitaikyti, kad pasivyti cheminių preparatų vartotojus man prireiks kur kas daugiau darbo ir jėgų, tačiau didžiuojuosi, kad mano aukšti rezultatai yra tik mano pastangų ir sunkaus darbo pasekmė.
