Dėl sąlygų gėda nebus
Į pasaulio taurės finalą susirenka penkiakovininkų elitas. Sportininkai visą sezoną renka taškus atrankos etapuose, o presitiziškiausius medalius skirstosi lemiamose varžybose. Šįkart jų organizavimas patikėtas Lietuvai, Vilniui.
Netyla kalbos apie apverktiną Lazdynų baseino ir ne itin geriausią Vilniaus lengvosios atletikos maniežo būkles. Pasaulio taurės finalas vyks minėtuose objektuose ir Vingio parke.
„Manau, priimti svečių nebus gėda, – įsitikinusi I. Serapinaitė. – Sąlygų per daug nesureikšminu, viskas bus gerai. Visi išgyvena dėl baseino, bet teko varžytis ir šalyse, kurios turi prastesnių baseinų. Fechtuosimės manieže, kažkada taip pat darėme ir Rusijoje. Be to, turime labai gražų Vingio parką, kuriame vyks varžybos.“
Be I. Serapinaitės pasaulio taurės finale dalyvaus ir daugiau lietuvių – olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Lina Batulevičiūtė, pasaulio pirmenybių nugalėtojas Justinas Kinderis.
Ieva pasaulio taurės suaugusiųjų varžybose startavo pernai.
„Bus įdomu, kaip seksis šiemet. Visada norisi geriausio, bet šįkart galbūt svarbiau ne vieta, o tiesiog pasitikrinti savo jėgas. Jei pasieksiu asmeninių rekordų, manau, viskas bus gerai“, – kalbėjo I. Serapinaitė.
Ji pasaulio taurės finalui rengėsi įprastai – kaip ir kiekvienoms varžyboms.
Treniruojasi šešis kartus per savaitę
Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės rinktinės treneris Andrejus Zadneprovskis teigė, kad I. Serapinaitė stipresnė techninėse rungtyse, bet jai ne taip gerai sekasi bėgimas.
„Labiausiai mėgstu fechtuotis. Šioje rungtyje svarbūs gabumai, talentai. Fizinę rungtį subėgti, suplaukti visi gali, bet fechtavime jau reikia galvoti“, – kalbėjo Ieva.
Šiuolaikinę penkiakovę be bėgimo, fechtavimosi, plaukimo ir šaudymo dar sudaro jojimas. Jį sportininkai dažnai vadina loterija.
„Iš vienos pusės taip ir yra – atvažiuoji į varžybas ir nežinai, kokį žirgas teks. Kai jį gauni, turi 20 minučių susipažinti. Nemanau, kad to pakanka“, – tv3.lt sakė I. Serapinaitė.
Merginos teigimu, ji treniruojasi šešis kartus per savaitę. Pirmadienis, trečiadienis ir penktadienis skirti visoms penkioms rungtims. Antradienį treniruojamos dvi, abi savaitgalio dienas – po vieną arba dvi. Ketvirtadienį – poilsis.
Ievos grafikas labai įtemptas. Tačiau pastaruoju veiklas derinti paprasčiau – vilnietė šią vasarą baigė kineziterapijos studijas.
„Iki tol tekdavo kažką aukoti. Smagu, kad turiu labai gerus draugus. Jie mane supranta, nepyksta, kad jiems ne visada randu laiko“, – neslėpė Ieva.
Geriausia draugė – dvynė Emilija
Pasaulio taurės finale galėjo būti dvi Serapinaitės. Į lemiamas varžybas nepateko pernai kelio traumą besigydžiusi ir daugumą atrankos etapų praleidusi Ievos sesuo Emilija.
Dvynės šiuolaikinę penkiakovę išbandė 12-os metų. Emilijai ar Ievai iš pradžių nelabai patiko plaukimas, bet dabar merginos mėgsta visas rungtis.
Dukterų meilę šiuolaikinei penkiakovei įskiepijo buvęs šios sporto šakos atstovas – dvynių tėtis Valdas Serapinas.
Ieva, paklausta, ar Emiliją gali pavadinti geriausia drauge, net nesudvejoja: „Taip. Tikrai taip. Neturime jokių paslapčių, manau, ji viską žino. Labai gerai sutariame. Kartais pasipykstame, pasibarame, bet trumpam – vis tiek nugali draugystė.“
Emilija ir Ieva – kaip du vandens lašai. Dvynes skiria draugai, kiti jas painioja.
„Einu mieste, su manimi pradeda sveikintis nepažįstamieji. Suprantu, kad čia sesės draugai. Pasisveikinu. Grįžusi namo, pasakau, kad kažką sutikau. Pačios esame ramios ir nieko neapgaudinėjame. Kažkada pagalvojome, kad galime gudrauti varžybose, bet nusprendėme – gal apsieisime“, – juokėsi Ieva.
