Nepabosta, kad apie tave visą laiką kalba kaip apie veteraną jau? Skaičiuoja, kad čempionatas paskutinis, sezonas paskutinis, rungtynės paskutinės?
Tai čia tų sezonų paskutinių priskaičiavę tikrai man daug yra. Ne tai, kad nepabosta, man tai net pikta, iš tikrųjų. Aš tikrai nesijaučiu veteranas ir šiuo metu tikrai gerai jaučiuosi – ir fiziškai, ir visai kitaip, ir tikrai noriu žaisti, ir tų jėgų yra. Bet, be abejo, kai tau tiek metų, jau nori nenori pradeda klijuoti tą etiketę.
Nėra baisu, kad krepšinyje arba profesionaliam sporte ta pensija kažkaip kitaip ateina? Greičiau?
Na, žinai, ar baisu, ar nebaisu, tas jokios įtakos čia neturi. Paprasčiausiai ateina ir viskas. Kažkada irgi atvažiavau jaunas pirmą kartą į rinktinę, visos kojos drebėjo, viskas, o dabar žiūriu, kad jau vyriausias.
O koks skirtumas yra fizinis galbūt, o gal ir tas, kas yra galvoje, lyginant su pirmuoju atvažiavimu ir su dabartiniu, kuris jau net nežinau kelintas kartas?
Aš irgi nežinau, tikrai nežymiu ant kalendoriaus kelinti čia metai, ar kažkas tai tokio. Pirmą kartą važiuoji – viskas nauja, į nežinomą aplinką tokią.
Suvažiuoja vis tiek vyresni žaidėjai, jau visi geriausi Lietuvos žaidėjai ir tu čia toks atvažiuoji pabandyti gal tik pasportuot su vyrais, tai vis tiek ir baimės visko yra. Be abejo, yra noro pasirodyti kuo geriau, nes vis tiek tai pirmas kartas, o dabar jau žinai ko laukti, jau visi draugai čia suvažiavę ir važiuoji ramia širdimi.
