„Tūkstantmečio odisėja“ jau peržengė trijų mėnesių ribą. Įgulų dienoraščiuose apie „Volvo Open 60“ klasės jachtą „Ambersail“ LTU-1000 nuolat skamba patys geriausi atsiliepimai – puikioji, sportiškoji, greitoji. Tačiau tik maža dalis iš tų, kurie seka ir domisi „Tūkstantmečio odisėja“, turėjo galimybę gyvai apžiūrėti šią jachtą. Ir tik vienas kitas šimtas Lietuvos buriuotojų jau turėjo ar dar turės galimybę pabūti šios jachtos įguloje.
Kiek pašneku su buriuotojais, „Ambersail“ visiems labai sava. Buvau bepradedąs galvoti kodėl, tačiau atsakymą pasufleravo „Tūkstantmečio odisėjos“ buriavimo programos vadovas Simonas Steponavičius. „Ambersail“ man primena Lietuvą – jachta truputį nepatogi, ankšta, bet veržli ir įveikianti visas iki šiol pasitaikiusias kliūtis.
Gal todėl, kad esame didžiuliai Lietuvos patriotai ir ilgai nesvarstydami atsiliepėme į buriuotojų klubo „Ambersail“ kvietimą dalyvauti „Tūkstantmečio odisėjoje“, kurios pagrindinis tikslas – sukviesti po visą pasaulį pasklidusius lietuvius kartu švęsti Lietuvos vardo tūkstantmetį. Ir nepabijosiu pagirti mūsų, kad tai atliekame puikiai: reikėjo pamatyti „Ambersail“ išplaukimą iš Sidnėjaus – ašaros akyse buvo tiek išlydinčiųjų, tiek įgulos narių akyse. Reginys, kurį šių dienų pasauly retai sutiksi.
Draugystė po burėmis nesuvaidinama
„Tūkstantmečio odisėjos“ pradžioje organizatoriai parinko kapitonus bei nurodė, kad kiekvienoje įguloje privalo būti po mediką. Visi kiti įgulos nariai privalo būti tokie, su kuriais kapitonas eitų į žvalgybą – jie yra vyrai, savo profesijas palikę krante. Laive visi draugiškai verdame valgyti, palaikome tvarką, gedimų atveju prisimename ir diskutuojame mechanikos ar elektros temomis arba paprasčiausiai padedame tiems, kurie labiau nusimano apie vieną ar kitą reikalą. Tačiau laive demokratijai ne vieta – galutinį sprendimą esant reikalui priima kapitonas.
„Ambersail“ kartais net mėnesiui tampa namais dvylikai vyrų. Tačiau ne buitis laive svarbiausia, o atmosfera – keliose dešimtyse kvadratinių metrų turi tilpti dvylika asmenybių su skirtingais įpročiais, pasaulėžiūromis bei vertybėmis. Tačiau taip įvyksta retai, nes šūkis „Draugystė po burėmis nesuvaidinama“ taip pat tinka buriuotojų tarpusavio santykiams ir ant kranto. Buriuotojų bendruomenėje nėra vietos pasipūtėliams, veidmainiams ar kitokiems keistuoliams.
Gediminas Sirvydas, IV etapo įgulos narys
