Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai mažajame Europos taurės finalo ketverto finale išliejo pyktį ir parklupdė Sankt Peterburgo „Spartak“ ekipą.
Didžiausią pyktį greičiausiai buvo sukaupęs Jonas Valančiūnas, kuris vos per 8 minutes surinko 5 asmenines pražangas.
„Buvau tikrai piktas ant savęs. Kada labiausiai reikėjo, pusfinalyje manęs nebuvo. Šiandien stengiausi to nekartoti ir padėti komandai kiek tik galiu“, - pasakojo J.Valančiūnas.
„Buvome labai motyvuoti, nes vakar parodėme, kad negalima taip žaisti. Šiandien turėjome atsirevanšuoti bei atsitiesti prieš likusias rungtynes ir mes tai padarėme“, - pridūrė „Lietuvos ryto“ talentas.
- Koks jausmas, kai žaidimą stebi nuo suolo, bet komandai padėti negali?
- Negaliu net nupasakoti. Žiauriai prastas jausmas. Net nesinori to prisiminti.
- Galbūt jaudulys pakišo koją?
- Galbūt per daug norėjau padaryti, o nepadariau nieko. Man tai nauja patirtis, pirmas tokio aukšto lygio finalo ketvertas. Vakar gavau daug pamokų ir iš jų stengiausi pasimokyti. Tai man bus gera patirtis.
- Kokios nuotaikos grįšite į Vilnių?
- Nusivylimas, aišku, yra. Važiavome kovoti dėl pirmos vietos, bet to padaryti nepavyko. Džiugu, kad atsitiesėme ir likome nors treti. Tai šiek tiek nuteikė geriau likusioms kovoms.
- Mažajame finale nebuvo minties, kur tie taiklūs metimai, kurie krito šiandien, buvo vakar?
- Laiko nebeatsuksi. Kas buvo, pražuvo, reikia žiūrėti į priekį.
- Ar įkvėpė dar geriau žaisti ir gerbėjai, skandavę tavo vardą?
- Gerbėjai tiek šiandien, tiek vakar padarė didelį darbą. Ačiū jiems už palaikymą. Mūsų komanda pasižymi labai gerais sirgaliais.
- Ką palaikysi finale?
- Linkiu sėkmės buvusiam treneriui Kurtinaičiui, tai sirgsiu už „Chimki“.
- Liko paskutinis šansas patekti į Eurolygą – per LKL.
- Trečias kartas garantuoja. Jau nebeturime kitos išeities.
Romanas Buršteinas, Donatas Urbonas, Krepsinis.net, Chimkai
