Jaunasis Lietuvos krepšinio talentas Jonas Valančiūnas prieš sėsdamas į lėktuvą, kuris rinktinę nuskraidins į Londoną, Balsas.lt pasakojo, kad paskutinę naktį užmigti buvo sunku, tačiau dabar jau susitvarkė su jauduliu.
- Kaip jautiesi prieš pirmąją olimpiadą? – Balsas.lt paklausė J. Valančiūno.
- Geras jausmas, tiesiog „super“. Juk tai mano pirmoji olimpiada, todėl norisi pamatyti, kas ir kaip ten vyksta. Olimpiada – stipriausias turnyras koks tik gali būti. Su džiaugsmu vykstu ten. Londone susirinks stipriausi pasaulio sportininkai.
- Gal jau galvojote kaip „pažymėtumėte“ olimpiadoje laimėtus medalius?
- Pirmiausia reikia laimėti, o tada bus galima kažką daryti. Jei nepažadėsiu, nebus ko priminti? Pažadėti galima daug ką. Nesugalvoju dabar nieko. Nieko, po visko jūs galėsite ką nors pasiūlyti. Visada pasiūlote (kalba bendrai apie žurnalistus).
- Kaip sekasi susitvarkyti su jauduliu?
- Vakar kai atsiguliau į lovą, tikrai ilgą laiką negalėjau užmigti. Tas jauduliukas buvo. Galvojau, kad štai jau ryt išvažiuojam į olimpiadą. Bet dabar viskas gerai. Apskritai, jaudulys atsiranda prieš pat varžybas. Kai sėdi į autobusą ir važiuoji į krepšinio salę. Malšinu jį klausydamas muzikos. Tai padeda atsipalaiduoti, nukreipti mintis.
- Ar netrūksta rinktinei Donato Motiejūno?
- Manau, kad jis reikalingas rinktinei, tačiau čia ne man spręsti. Į tuos reikalus nesikišu. Net pačios Donato situacijos nenagrinėjau.
- Kuo ši Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė gali nustebinti?
- Pirma reikia parodyti gerą žaidimą. Nes kai prikalbėsi daug ir neįvykdysi, tai gali blogai baigtis.
- Ar laisvu laiku Londone dar stebėsite kitų sporto šakų atstovų pasirodymus?
- Jei turėsiu progą, būtinai pažiūrėsiu. Sportininkui visi sportai yra šiek tiek įdomūs. Todėl manau, ką turėsiu progą pažiūrėti, tą ir pamatysiu.
