Žalgiriečiai gana atkaklioje dvikovoje intrigą dėl rungtynių nugalėtojo išlaikė iki pat ketvirtojo kėlinio pradžios, tačiau galiausiai „Barca“ nutolo nebepavejamu skirtumu ir „Žalgiris“ krito 62:73.
Tiek „Žalgiriui“, tiek „Barcelonai“, tai buvo vienos nykiausių Eurolygos rungtynių žvelgiant į puolimą. „Žalgiris“ nė vieno kėlinio metu neviršijo 20 taškų ribos, o viena geriausiai puolančių turnyro ekipų iš Barselonos 20 taškų ribą perkopė tik antrajame kėlinyje.
Gana klampiose ir gynybiniais veiksmai paremtoje dvikovoje „Žalgiris“ sunkiausią atkarpą išgyveno trečiojo kėlinio pradžioje, kai „Barcelona“ spurtavo 0:7 ir nutolo 13 taškų skirtumu. Žvelgiant į šio sezono Š. Jasikevičiaus komandos tendencijas, tokį pranašumą varžovams panaikinti tampa ne tik sunkia, bet ir dažnai neįmanoma misija.
Tv3.lt kartu su krepšinio specialistu ir treneriu Tomu Purliu apžvelgia „Žalgirio“ pralaimėjimą prieš „Barceloną“, didžiausias žalgiriečių bėdas ir vis ryškėjantį Roko Jokubaičio vaidmenį.
Tomai, ar tai buvo lengva ir užtikrinta Šaro pergalė Kaune?
Negali sakyti, kad Šarui tai buvo lengva pergalė. „Žalgiris“ didžiąją rungtynių dalį kvėpavo į nugarą. Taip, „Barcelona“ kontroliavo rungtynes, bet tai nebuvo labai jau blogos rungtynės žalgiriečiams. Klausimų dėl nugalėtojo buvo dar iki ketvirtojo kėlinio pradžios, gal teisingiausia būtų sakyti, kad „Barca“ nesužaidė gerų rungtynių. Gynyboje „Žalgiriui“ tai buvo vienos geresnių rungtynių per visą rudenį, daug lengvų taškų varžovai nesusirinko. Bet laimėti be tritaškių prieš tokią komandą yra labai sunku, gal net neįmanoma.
Kur buvo ryškiausi „Žalgirio“ pralaimėjimo aspektai?
Vėl ta pati bėda – trečio kėlinio pradžia. Nežinau, kiek rungtynių tai tęsiasi, bet vis matome tą patį – prasideda antroji rungtynių pusė ir „Žalgiris“ pabyra. Treneris bent kažką turi turėti, kokį nors derinį, bent išsikeitimą, kuris leistų susikurti situacijų vienas prieš vieną, ar kitų lengvesnių būdų užpulti. Tai ypač svarbu trečiojo kėlinio pradžioje, dar svarbiau, kai tu atsilieki rezultate. Po pertraukos „Žalgiris“ vėl išėjo toks pats, neparodė nieko naujo, buvo sunkūs metimai, o „Barca“ pabėgo. Marius Grigonis buvo labai gerai dengiamas, neturėjo lengvų metimų, o trečio kėlinio pradžioje kokias tris ar keturias atakas būtent jis ir puolė – tas nepavyko.
Galime sakyti, kad Šaras kuo puikiausiai žinojo, kaip stabdyti M. Grigonį?
Taip, Šaras žinojo, kaip stabdyti Grigonį, bet jei žiūrėtume į komandų taktikas gynyboje, tai natūralu, kad elitinės komandos ir taikosi į varžovų lyderius – Šaro „Barca“ kuo puikiausiai išjunginėja varžovų geriausius žaidėjus. Tą matėme ir su Belgrado „Crvena Zvezda“, ir su Masvkos CSKA, ir dabar, su „Žalgiriu“. Juk niekas nesiruošia gintis prieš atsarginius žaidėjus, visą dėmesį skiri lyderiams. Šaras garsėja lyderių išjungimu, tas pavyko ir šį kartą, bet tai yra visiškai natūralu, to reikia tikėtis. Ką dar pastebiu, tai kad „Žalgiriui“ trūksta geresnio missmatcho situacijų išnaudojimo – tai kartojasi jau ne pirmą kartą.
Rokas Jokubaitis žaidė ilgiausiai visoje „Žalgirio“ komandoje. Ką tai parodo apie pasitikėjimą šiuo jaunuoliu?
Taip, jis žaidė ilgiausiai, bet tam yra priežasčių. Viena pagrindinių priežasčių, tai labai nykus Steve‘o Vasturia žaidimas gynyboje. Jam besiginant Kyle‘as Kuričius pataikė kelis tolimus metimus iš eilės, tai gerai, kad Martinas Schilleris reagavo laiku ir išėmė S. Vasturia iš žaidimo. Tada teko kažkam kitam duoti daugiau minučių – Artūras Milaknis irgi neveikė, tai Rokas natūraliai gavo daugiau laiko žaisti. Beje, pirmo kėlinio pradžia buvo taškų badas, trečio kėlinio pradžioje irgi buvo taškų badas – abi šias atkarpas „Žalgiris“ žaidė be Roko. Būtent tie momentai be jo žalgiriečiams klostėsi sunkausiai. Strigo komanda dėl to, kad nebuvo žaidėjo, kuris aštrintų žaidimą. Rokas yra vienas iš nedaugelio, kuris tikrai paaštrina puolimą.
Kaip bendrai Eurolygoje šiuo metu atrodo šeštą pralaimėjimą iš eilės patyręs „Žalgiris“?
Viskas buvo aišku, man kiek keistokai pasirodė ta euforija, kai „Žalgiris“ buvo pirmoje vietoje. Visi supranta, kad čia yra žymiai stipresnių komandų, kurios yra vertesnės būti aštuntuke. Taip, tos pergalės sezono pradžioje buvo saldžios, bet ten buvo ir nemažai sėkmės. Nesunku prisiminti dvikovas su „Crvena Zvezda“ ar Pirėjo „Olympiacos“ – tos dvi pergalės davė gerą tonusą, bet tai buvo gana trapu, gana laikina. Žvelgiant į Eurolygos lentelę dabar panašu, kad „Žalgiris“ gali palaipsniui nukristi ir į paskutinę vietą. Po to, aišku, vėl gali pakilti, komanda gali grįžti į aštuntuką, gal net ir dar aukščiau. Bet dabartinėje Eurolygoje tos vietos lentelėje keičiasi daug ir dažnai, neverta labai jas sureikšminti.
Ko dabar labiausiai trūksta Lietuvos čempionams?
Patricio Garino labai, labai padėtų komandai. „Žalgiriui“ reikia to stipraus trečiojo numerio. P. Garino yra šimtą kartų geresnis gynėjas nei S. Vasturia. Turbūt su argentiniečiu būtume ir keliomis pergalėmis daugiau iškovoję, bet yra kaip yra.
