Pirmosiose rungtynėse Klaipėdoje lietuviai 89:69 nugalėjo Bulgariją, o pirmadienį išvykoje 74:66 pranoko Čekiją. Iškovojusi dvi pergales, Lietuvos rinktinė kartu su Bosnija ir Hercegovina dalinasi F grupės lyderių poziciją. Būtent su bosniais lietuviai žais kitas dvejas atrankos rungtynes vasario 24-27 d.
Vertindamas savo debiutą, K. Maksvytis sakė, kad mače su Bulgarija lietuviai demonstravo gražų ir energingą krepšinį, o Čekijoje pasiekta sunki, darbinė pergalė.
„Bet geriau negraži pergalė, nei gražus žaidimas ir pralaimėjimas“, – pastebėjo rinktinės treneris.
Tuo metu krepšinio ekspertas Mindaugas Brazys naujojo trenerio debiutą tv3.lt įvertino pozityviai: „Svarbiausia, kad abejose rungtynėse pasiektos pergalės. Įspūdis neblogas. Pamatėme susitelkusią ir labai rimtai nusiteikusią rinktinę. Treneris daug rotavo sudėtimi ir visi stengėsi kuo geriau pasirodyti. Pirmo susitikimo su bulgarais pradžioje jautėsi jaudulys, bet geriau tokios problemos, nei atsipalaidavimas jau rungtynių eigoje.“
Krepšinio aistruolius nustebino dviejų rinktinės debiutantų solidus pasirodymas – į komandą puikiai įsiliejo 28 metų 200 cm Osvaldas Olisevičius iš „Reggio Emilia“ klubo ir 29 metų 204 cm Eigirdas Žukauskas, kurį pats K. Maksvytis treniruoja Permės „Parma“ klube.
Per dvejas rungtynes O. Olisevičius vidutiniškai rinko po 12 taškų (67 proc. trit.) ir atkovojo 6 kamuolius, E. Žukausko skaičiai – 10 taškų (50 proc. dvit.) ir 5,5 atkovoto kamuolio.
Apie tai ir K. Maksvyčio debiutą – tv3.lt pokalbis su krepšinio treneriu Mindaugu Braziu.
Treneris pripažino, kad Čekijoje rinktinė kai kuriuose epizoduose strigo susidūrusi su varžovų trenerio Roneno Ginzburgo sprendimu kaitalioti gynybos schemą. Kodėl taip nutiko?
Mums reikėtų suprasti, kad tokioje neįprastoje FIBA atrankos langų sistemoje panašios problemos kartosis. Kai turi vos kelias treniruotes prieš rungtynes, gali pasiruošti taktiškai, bet vis tiek sulauksi siurprizų. Man pasirodė, kad čekai per tą atkarpą iš pradžių pasitikdavo mūsiškius aikštės gynybos schema, o po to pereidavo prie asmeninės. Tai lietuvius šiek tiek išmušė iš vėžių. Dėl to žaidimo grožis nedžiugino, bet jie susitvarkė.
Pasikartosiu, kad svarbu startuoti dviem pergalėmis. Labai nesinori jau dabar barstyti brangių taškų, nes antrame atrankos etape gali atsirasti nervingumas, lauktų žūtbūtinės kovos. Todėl labai svarbu iš karto rinkti pergales ir patiems kontroliuoti savo situaciją.
Ar jus nustebino solidus E. Žukausko ir O. Olisevičiaus debiutas rinktinėje?
Labiausiai nustebino geras E. Žukausko pasirodymas. Manau, Eigirdui įsilieti į rinktinę padėjo Permės klube atrastas geras tarpusavio ryšys su K. Maksvyčiu.
Apskritai, E. Žukauskas ir O. Olisevičius yra pasiekę tokį lygį ir turi gabumų, kad gali dominuoti žaisdami prieš bulgarus ar čekus, kurie neturi NBA superžvaigždžių. Panašaus pajėgumo varžovus jie sutinka ir rungtyniaudami Italijos bei VTB lygos čempionatuose.
O. Olisevičiui labai gerai apsirodė prieš bulgarus, E. Žukauskas išlaikė stabilumą per abejas rungtynes Jie nesijaudino, abiems po 28-29 metus, tad yra pasiekę psichologinį stabilumą.
Krepšininkai labai palankiai atsiliepia apie naująjį trenerį. Atrodo, K. Maksvytis turi gerą ryšį su žaidėjais?
Buvau įsitikinęs, kad taip ir bus. Nė vienoje komandoje ar klube, kur K. Maksvytis dirbo anksčiau, nebuvo girdėti atsiliepimų apie šio trenerio konfliktus ar nesutarimus su žaidėjais. Kazys visada mokėjo prieiti prie krepšininkų. Be to, jis surinko stiprią asistentų komandą. Rinktinei daug duoda vertinga Kęstučio Kemzūros patirtis, Giedrius Žibėnas įrodinėja, kad gali dirbti aukšto lygio krepšinyje, taip pat – Tomas Rinkevičius. Evaldo Beržininkaičio prisijungimas prie asistentų komandos buvo siurprizas, bet manau, kad tai irgi teisingas žingsnis.
K. Maksvytis pareiškė, kad nori būti vertinamas ne tik dėl pasiekimų jaunimo krepšinyje, bet ir įrodyti savo kompetenciją dirbdamas su vyrais. Sėkminga atrankos varžybų pradžia pritildė skeptikus?
Aš seniai K. Maksvyčio nebelaikau jaunimo treneriu. Juk jis ne pirmą sezoną dirba Permėje, su Klaipėdos „Neptūnu“ turėjo Eurolygos patirties. Nežinau, kodėl kažkas jį ironiškai gali laikyti jaunimo treneriu.
Vis tik kyla klausimas, ar pavyks suderinti darbą „Parma“ klube su pareigomis Lietuvos rinktinėje. Kol kas tai sekasi, o kaip bus ateityje – matysime, juk darbo krūvis didžiulis. Jei klubas bus kažkuo nepatenkintas, gali pradėti reikšti nepasitenkinimą, atsirastų trintis. Tikiuosi, pavyks to išvengti.
Kitų metų vasario 24-27 d. laukia du atrankos mačai su Bosnija ir Hercegovina. Jums pažįstama ši rinktinė?
Kol kas įspūdį palieka puolėjas Džananas Musa, jo vaidmuo komandoje – labai reikšmingas. Bosniai turi ir natūralizuotą amerikietį Johną Robersoną. Tai nedidelis, 180 cm gynėjas, labai pavojingas su kamuoliu ir gerai atakuojantis iš toli. Šie du žmonės bosnių komandoje yra lyderiai.
Tačiau kol kas anksti analizuoti Bosnijos ir Hercegovinos rinktinę. Iki kito atrankos lango – dar beveik trys mėnesiai ir visko gali nutikti. Kai žinosime, kokius žaidėjus surinks abi rinktinės vasario mėnesį, galėsime vertinti objektyviau.
