Šakių „Vytis-Gulbelė“ trijulių pasaulio krepšinio žemėlapyje jau ne pirmi metai, o štai Utenos „Juventus-Uniclub Casino“ tik šiemet po puikaus pasirodymo dar vasarą vykusiame turnyre Palangoje ėmė dalyvauti ir pasauliniuose etapuose.
Dėl koronaviruso pandemijos šiemet šių etapų buvo tik keturi, kai, pavyzdžiui, praėjusiais metais net 12. Nevyko ir keletas kitų, kiek mažesnio rango turnyrų.
Tačiau tai nesutrukdė abiem komandoms iš Lietuvos surinkti pakankamai reitingo taškų tam, kad sulauktų kvietimo į metų finalinį etapą, kur varžysis pajėgiausios komandos ir žaidėjai.
Burtai lėmė, kad „Juventus-Uniclub Casino“ ir „Vytis-Gulbelė“ varžysis toje pačioje D grupėje. Jų varžovais bus Niujorko „Harlem“ ekipa. Į kitą etapą pateks po dvi grupės komandas.
Penktadienį pirmieji ant parketo žengs „Juventus-Uniclub Casino“ kurie 18 val. Lietuvos laiku susitiks su „Harlem“. O Vytis-Gulbelė“ su tais pačiais varžovais susitiks 19.55 val.
Galiausiai 21.55 val. tarpusavyje ginklus surems lietuvių komandos.
Pools announced for FIBA 3x3 World Tour Jeddah Final🔥
— FIBA3x3 (@FIBA3x3) December 14, 2020
Full #3x3WT story 🔗 https://t.co/LMllCZY7nf pic.twitter.com/TEoQ6WH8GA
Vis dar siaučiant koronaviruso pandemijai pasaulyje turnyro organizatoriai turėjo imtis griežtų saugumo priemonių. Prieš atvykstant komandos dukart turėjo tirtis bei gauti neigiamus koronaviruso testo rezultatus.
Atvykus išsitirti reikėjo dar sykį. Komandos viešbutyje gyvena tam tikro „burbulo“ sąlygomis, kur ribojamas judėjimas, kad būtų kuo mažiau kontakto.
Vis dėlto pasiruošimas, kiek įmanoma, vyksta sklandžiai ir nuotaikos pakankamai geros. Bent jau taip portalui tv3.lt tvirtino „Vyčio-Gulbelės“ treneris Dainius Novickas.
Su juo kalbėjomės apie komandos galimybes, treniruotes bei apie perspektyvas Lietuvai dalyvauti Tokijo žaidynėse. Atranka į jas Austrijoje yra numatyta 2021-ųjų metų gegužės 26-30 dienomis.
Plačiau – interviu.
Kaip kelionė į Saudo Arabiją? Ar nesusidūrėte su sunkumais keliaujant tokiu pasauliui metu?
Kelionė tokia, sakyčiau, ilga. Keliavome praktiškai 26 valandas. Visų pirma, iš Vilniaus į Amsterdamą. Kas keista, ten buvo tiek daug žmonių oro uoste, atrodo, nėra jokio koronaviruso, tai toks buvo truputį nesaugumo jausmas. Bet viskas gerai, tada keliavome į pačią Saudo Arabiją, Dahmą. Ten jau tuščia viskas buvo, kur kas ramiau.
Paskui laukė skrydis jau į Džedą. Viskas lyg ir gerai, nepatogumų nebuvo, tik kad ilgai keliauti teko, nes iš Vilniaus išvykome 6.30 valandą, o viešbutyje čia buvome kitos dienos 10 val.
Kaip atrodo visi saugumo reikalavimai, kiek jie yra griežti pačiame viešbutyje, turnyre?
Kaip ir visur dabar saugumo taisyklių tikrai yra. Kaukės, atstumo laikymasis ir t.t. Pačiame mieste neteko daug ko pamatyti, nes mes vykome į viešbutį anksti ryte. Prieš atvykstant, dar būnant Lietuvoje, teko dukart darytis testą. Tada atvykus jau čia dar sykį. Dabar turime laukti 48 val. tik viešbutyje (su D. Novicku kalbėjomes trečadienio popietę, - aut. past.). Gavome testo rezultatus, abiejų komandų jie yra neigiami, tai išleido šiek tiek pasitreniruoti.
Gerai, kad arena šalia, ant jūros kranto, tad gana paprasta nukeliauti. O šiaip, daugiausiai tenka sėdėti tik kambariuose, maistą atneša, kad kuo mažiau kontakto būtų. Dabar turime būti čia iki vakarinės treniruotės. Kiek supratau, rytoj jau grafikas nebus toks griežtas.
Gyvename tarsi ir „burbulo“ sąlygomis, negalime be priežasties išeiti iš viešbučio. Čia panašiai, kaip mūsų krepšinio rinktinė Vilniuje. Ne tiek iki smulkmenų gal, bet daugmaž panašiai, reikia laikytis saugumo taisyklių. Pavyzdžiui, negalima naudotis baseinais ar kitais gana įprastais viešbučiuose dalykais. Gerai, kad viskas labai šalia, nereikia autobusu niekur važiuoti, arena visai prie pat.
Kaip tokiomis sąlygomis atrodo pats pasiruošimas?
Nėra daug to ir laiko. Kiekviena ekipa turi po pusvalandį treniruotėms. Visų pirma mes ėjome treniruotis, tada po mūsų uteniškiai. Vakare irgi taip pat. Galvojome, kad gal apskritai neduos čia mums nieko iki turnyro, kai taisyklės gana griežtos, bet suteikė šansų šiek tiek prasibėgti.
O kaip pats pasirengimas turnyrui Lietuvoje? Praėjo sklandžiai ar teko susidurti su problemomis?
Varžovus teko kai kuriuos stebėti, jie atrodo gerai pasirengę, nes tenka su jais pabendrauti. Visi aktyviai ruošiasi, bet esmė ta, kad daugumą jų nežaidžia to tipinio 5 prieš 5 krepšinio, tad turi daugiau laiko. Mūsų pasiruošimas toks kitoks. Galiu sakyti, kad, nepaisant visko, sklandus, nėra ko pergyventi, bet, aišku, teko ir prisitaikyti.
Juk „Vytis-Gulbelė“ NKL žaidė, tai per laisvas dienas treniravomės. Uteniškiai irgi panašiai turėjo daryti. Bet jau įpratome. Kartais atrodo, kad mums, lietuviams, kuo sunkiau tuo geriau.
Tai yra trijulių krepšinio sezono metų finalinis turnyras. Kokie tiksliai jame keliami komandai?
Tų „Master“ etapų šiemet buvo tik keturi, kai, pavyzdžiui, praėjusiais metais net 12. Būdavo dar nemažai „Challenger“ tipo turnyrų. Bet šie koronaviruso metai tokie kitokie. Prie bėdų dar prisidėjo Mariaus Užupio trauma.
Tad tai irgi turi įtakos pasiruošimui. O šiaip, kadangi abi Lietuvos komandos esame toje pačioje grupėje, reikia įveikti „Harlem“ mums ir lai skrenda jie namo, nes tolimas kelias į Ameriką. Tai kuo anksčiau išvyks tuo geriau (šypsosi). Pagal dabartinę situaciją abi mūsų komandas jau tik finale gali po to susitikti. Tad, tikėkimės, turnyre lauks lietuviškas finalas.
O minusas ar pliusas, kad abi komandos iš Lietuvos žais toje pačioje grupėje?
Nei minusas, nei pliusas. Čia dvi medalio pusės. Galėsime paskui susitikti tik finale, tas gerai, bet reikia būtinai „Harlem“ įveikti, nes neišeisi iš grupės. Bet aš, kaip treneris, sakau, kad noriu laimėti prieš visus ir visada.
Užsiminėte apie sunkią M. Užupio traumą. Kiek skaudi yra jo netektis „Vyčiui-Gulbelėi“ ir kas jį pakeis?
Jį pakeitė Gabrielius Čelka, mano auklėtinis. Jis gerai pažįsta sistemą, žaidžia NKL. Dar pernai Sakartvele su U-18 rinktine tapo Europos čempionu. Sprendėme, ar įtraukti į sudėtį seną vilką, tai yra mane, ar geriau jauną ir perspektyvų žaidėją. Pasirinkome jaunimą, kuriam dar viskas prieš akis ir kuris galės įgauti geros patirties. Jis mums tikrai padės, nesusilpino komandos, išlygino tas jėgas. Gal kiek taktiką tik kai kur pakoregavome.
Panikos nėra, bet Mariaus trauma aišku, kad paveikė, ypač psichologiškai. Vos kelios savaitės buvo likusios iki turnyro, kai jis susitraumavo. Bet šnekėjome su juo, su daktarais, tai ne pasaulio pabaiga, jis tvirtas vyras, teks kitiems komandoje daugiau pasitempti.
Tai yra pirmasis kartas, kai tokio rango 3x3 turnyre Lietuvai atstovauja dvi komandos. Mūsų šaliai tai didžiulis pasiekimas?
Kaip visada sakau, yra dvi medalio pusės. FIBA labai džiaugėsi, kad pagaliau Lietuva turi, ką deleguoti, nes tik serbai turėjo tris komandas ir slovėnai kažkada dvi tokiame turnyre. O daugiau niekas. Mums tai nuostabus pasiekimas, tuo labiau, kad mes pretenduojame į ketvertą, nesame ten tik dėl dalyvavimo.
Tačiau bėda, kad turime dvi komandas gero lygio, bet už jų daugiau nieko nėra. Tos konkurencijos kartais trūksta, bet, manau, kad viskas ateis su laiku. Pirma buvo tik „Vytis-Gulbelė“, šiemet jau ir „Juventus-Uniclub Casino“. Galbūt ateityje dar prisijungs ir daugiau gero lygio ekipų. Džiugu matyti, kad turime dvi komandas, kurios tikrai pretenduoja į labai aukštas vietas.
Krepšinis 3x3 yra įtrauktas į Tokijo žaidynių programą. Kiek šansų turi Lietuva turėti ten savo atstovus?
Šis turnyras yra klubinis, o kitais metais bus rinktinių atranka. Turėsime treniruočių stovyklą, kur kviesime žaidėjus. Bus, matyt, ne tik „Vyčio-Gulbelės“ ar „Juventus-Uniclub Casino“ atstovų. Yra dar kitų ekipų, net Jonas Mačiulis turi reitingo taškų. Tai planuose yra stovykla, pavyzdžiui, su 10 kandidatų, o iš jų su kartu su federacija atrinksime, kas pateks į komandą.
Praėjusiais metais jau praktiškai turėjome bilietus į žaidynes, bet paskui ir reitingai jau nebuvo įtraukiami, dėl koronaviruso sustojo viskas ir galų gale buvo atšaukta. O dabar turime dar daugiau gerų žaidėjų, kad ir iš LKL. Tas pats Aurimas Urbonas iš „Šiaulių“. Tikrai yra labai gera galimybė suburti rimtą komandą.
