Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pralaimėjimu pradėjo pasirodymą Londono olimpinėse žaidynėse. Nesėkmingas startas mūsiškiams nėra naujiena. Tiesa, po pirmųjų turnyro rungtynių lietuviai aikštę nuleidę galvas paliko tik sykį.
Nepaprastai atkaklios ir nerezultatyvios rungtynės. Startinis jaudulys ir drama iki paskutinės sekundės. Lemiama ataka padrika ir nerezultatyvi – italai triumfuoja 50:48. Taip Lietuvai prasidėjo 2000-ųjų Sidnėjaus olimpinės žaidynės. Iki vakarykštės nesėkmės Argentinai tai buvo vienintelis sykis, kai mūsiškiai pralaimėjo pirmąjį mačą.
Tiesa, beveik per visas kitas ketverias olimpines žaidynes Lietuva vargo iki paskutinės minutės. Tik Kinijos rinktinę pavyko sutriuškinti 112:75 (1992 m.), bet kitais kartais teko gerokai paprakaituoti – 83:81 palaužta Kroatija (1996 m.), 2004 m. – Angola (81:76), 2008 m. – Argentina (79:75).
Tačiau pirmasis pralaimėjimas Sidnėjuje anaiptol nepalaužė, bet sutelkė vyrus tolimesnėms kovoms. Antrajame susitikime lietuviai 81:63 užtikrintai įveikė būsimą olimpinę vicečempionę Prancūziją, vos neįkrėtė į kailį amerikiečiams (76:85), susidorojo su kinais (82:66) ir zelandais (85:75).
Trys pergalės, dvi nesėkmės ir trečioji vieta A grupėje – rezultatas, lyg ir nežadantis paties geriausio (beje, panaši vieta grupėje mūsiškiams prognozuojama ir Londono olimpinėse žaidynėse). Tačiau Jono Kazlausko auklėtinių žaidimas pastebimai gerėjo, o geriausias to įrodymas – ketvirtfinalio mačas su Jugoslavija. Sunkų „išlik arba mirk“ barjerą lietuviai peržengė su trenksmu – pamokė „jugus“ 76:63. Kaip puikiai prisimename, pusfinalyje su JAV iki sensacijos pritrūko vieno tikslaus metimo (83:85), o dvikovoje dėl bronzos Lietuva neleido suabejoti pergale – 89:71 nugalėjo Australiją.
Beje, Sidnėjuje iš mūsų rinktinės pernelyg daug nebuvo tikimasi. Tuomet komandos branduolį sudarė jaunimas, tačiau nors dabar ir netrūksta bent kelių itin patyrusių žaidėjų, lietuviai vėl nepriskiriami prie favoritų.
