Rankinio bendruomenė – šoke
S. Bernikui kovo 19-ąją būtų sukakę 39-eri.
Vyras prieš kelerius metus baigė karjerą, bet į didįjį sportą buvo trumpam grįžęs. Atletas po dar vieno pasitraukimo profesionaliai nebežaidė porą sezonų.
Vis dėlto rankininkas nuo fizinių krūvių neatitolo – intensyviai sportavo, bėgiojo maratonus.
„Saulius buvo kovotojas. Tiek treniruotėse, tiek varžybose. Jis turėjo didžiulį norą laimėti, kovoti. Saulius kaip žmogus buvo labai geras, puikios širdies, draugiškas komandos atžvilgiu. Mylėjome jį, – tv3.lt tikino ilgametis S. Berniko bendraklubis ir treneris Arūnas Balčiūnas. – Saulius pastaruoju metu ateidavo į varžybas, bet turėjo savo gyvenimą, darbą, namus, šeimą.“
S. Bernikas, baigęs karjerą, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju.
„Ar jis neturėjo žalingų įpročių? Manau, kiekvienas išgeriame. Sunku pasakyti, kodėl Saulius nusižudė. Mes visi – šoke“, – vertino Šiaulių „SM Dubysa-Gubernija“ treneris.
Tai – pirmasis atvejis per A. Balčiūno 33 karjeros metus, kai atletas nesusitvarkė su išgyvenimais, atsisveikinęs su profesionaliu sportu.
Didelė problema – alkoholis
Krepšinyje tokių pavyzdžių – gerokai daugiau.
Tragiškiausia – Raimundo Čivilio drama. Buvęs legendinio Kauno „Žalgirio“ puolėjas 2000-aisiais mirė nuo tuberkuliozės. Tuomet vyrui buvo 41-eri.
Po tragedijos gydytojai neslėpė, kad prie baisios krepšininko lemties prisidėjo ir alkoholis.
„1990-aisiais gavome šansą išvažiuoti rungtyniauti į užsienį. Mes su Sergejumi Jovaiša išvykome į Vokietiją, R. Čivilis – Bulgariją. Kai jis grįžo, nebendravome. Susitikome tada, kai palydėjau jį į paskutinę kelionę, – prisiminė buvęs R. Čivilio bendražygis Rimas Kurtinaitis. – Raimundas buvo geras krepšininkas. Kai rungtyniavome kartu, „Žalgiriui“ su juo didelių problemų nekilo – treniravosi, žaidė gerai. Tačiau visi žinojo, kad Raimundas turi žalingų įpročių – nemažai rūkė, mėgdavo, kaip ir mes visi, po varžybų išgerti alaus.“
Audringai po karjeros pabaigos gyvena kita krepšinio legenda – Gintaras Einikis. 48-erių sportininkas dėl alkoholio ar smurto artimoje aplinkoje ne kartą pateko į straipsnių antraštes.
„Gintaras turi savo vidinių problemų, bet dūšioje yra labai geras žmogus. Tokie dažnai nueina šunkeliais. Ir tas, ir tas nori išgerti, o vien dėl gerumo negali atsisakyti. Tačiau alkoholis, tabakas yra viena, o kiti kvaišalai, kurie Gintarui priskiriami – didžiulė problema. Su G. Einikiu dar ir dabar pasikalbame, bandau jį paprotinti, kad praėjo tie laikai, kai galėjome leisti sau daryti bet ką. Jis lyg ir viską supranta, bet sako, kad neturi problemų, o tai baisiausia. Vis dėlto ta tyla, kuri dėl Gintaro yra paskutiniu metu, mane nuteikia optimistiškai“, – sakė R. Kurtinaitis.
Neseniai kaltu dėl dokumento suklastojimo, panaudojimo ir pasikėsinimo apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą nuteistas buvęs triskart pasaulio ir dusyk Europos irklavimo čempionas Alvydas Duonėla. Baidarininkui skirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė.
Tai – ne vienintelis 41-erių A. Duonėlos skandalas. Anksčiau vyras neblaivus sulaikytas prie vairo, buvo teisiamas dėl smurto prieš žmoną.
Pataria baigti studijas
Prastų pavyzdžių yra ne tik Lietuvoje. Viena labiausiai už Atlanto pagarsėjusių istorijų – Vino Bakerio nuotykiai.
Amerikietis 2000-aisiais Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse laimėjo aukso medalį, o NBA iš viso praleido 13 metų. Krepšininkas per savo karjerą pelnydavo po 15 taškų, atkovodavo 7,4 kamuolio.
V. Bakeris karjeros pabaigoje ir po jos skendo alkoholio jūroje. Krepšininkas prarado 100 milijonų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių, kuriuos uždirbo NBA lygoje.
Galiausiai buvęs sportininkas brėžė brūkšnį ir viską pradėjo iš naujo. Jį buvo galima sutikti amerikiečių kavinių tinkle. V. Bakeris iš krepšininko tapo barista.
Kai kurie kiti buvę NBA žaidėjai tampa šou žvaigždėmis. Legendas Charlesą Barkley ar Shaquille’ą O’Nealą galima nuolat išvysti samprotaujančius apie šių dienų krepšinio aktualijas.
„Ne visi, baigę karjeras, gali tapti treneriais. Tai – pašaukimas. Nežinau, kaip dabar, bet mūsų laikais visada koncentravomės tik į sportą, aukštą meistriškumą. Paskaitos buvo antraeiliu dalyku. Manau, ir dabar universitetuose sportininkai lengvatinėmis sąlygomis gauna diplomus, bet specialybės gerai neįvaldo, – mano R. Kurtinaitis. – Dabar tokie laikai, kad negana būti vien geru sportininku. Reikėtų baigti mokslus. Net baisu pagalvoti, kas būtų, jei Rūta Meilutytė gautų traumą. Liktų be nieko. Gerai, kad dabar yra renta, bent turėtų už ką valgyti.“
Pats R. Kurtinaitis karjeros pabaigą išgyveno nesunkiai. Vyras, dar žaisdamas Prancūzijoje, gavo tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus pasiūlymą tapti Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovu.
„Kelias nebuvo lengvas. Tuo metu gebėjau vienintelį dalyką – žaisti krepšinį. Pusę metų tik mokiausi. Be to, neturėjome Europos Sąjungos lėšų, sporto bazės buvo labai apgailėtinos būklės. Tačiau buvo įdomu. Manau, tai – ne patys blogiausi departamento metai“, – vertino R. Kurtinaitis.
60–70 procentų sportininkų po karjeros bankrutuoja
Panašiai, kaip R. Kurtinaitis, karjerą baigė ir legendinis Lietuvos futbolininkas Deividas Šemberas. Jis, pakabinęs batelius ant vinies, iškart tapo A lygos prezidentu.
„Matydavau, kaip kiti futbolininkai, baigdami karjeras, kenčia. Maniau, kad taip bus ir man, bet negaliu pasakyti, jog susidūriau su sunkumais. Viską perėjau lengvai. Dabar net futbolo nesu pasiilgęs, labiau noriu užsiimti kitomis sporto šakomis“, – neslėpė prieš dvejus metus tašką padėjęs D. Šemberas.
Jis iš A lygos prezidento posto pasitraukė pernai. Šiuo metu vyras kremta mokslus UEFA struktūroje.
„Turime graudžią, bet oficialią statistiką – 60–70 procentų visų buvusių sportininkų bankrutuoja. Tai reiškia, kad atletai savo karjeros metu taškosi pinigais, jų neinvestuoja. Tą praėjau ir aš. Galiu pasakyti, kad tai – kvailystė. Manau, sportininkams svarbiausia pasiruošti minimalią finansinę bazę, kad baigę karjeras neprarastų visų savo pajamų, o turėtų iš ko kabintis į gyvenimą. Dar vienas svarbus aspektas – teisingi žmonės šalia“, – patarė D. Šemberas.
Futbolo legenda savo karjeros pabaigai ruošėsi palaipsniui. Sportininkas klausė tėvo verslininko patarimų, investavo į nekilnojamą turtą.
Vilniečio nuomone, didžiausia sportininkus po karjeros galinti užklupti bėda – depresija.
„Ji atsiranda ne todėl, kad neini į aikštę, o todėl, kad nežinai, kaip toliau gyventi. Manau, sportininkai savo karjeros metu gyvena didelėmis komforto sąlygomis, profesionalais absoliučiai pasirūpinama, jie nėra pasiruošę tokiam gyvenimo šuoliui, kai viskas baigiasi. Visi turi turėti tikslą, kurio sieks po karjeros“, – įsitikinęs 39-erių D. Šemberas.
Gyvenimas pasikeičia, o įgūdžių trūksta
Pasak sporto psichologo Andriaus Stočkaus, atletai – lengvai prisitaikantys žmonės, tad jiems svarbiausia po karjeros pabaigos turėti kitą veiklą. Tai sumažina sunkumus, su kuriais tenka susidurti pasibaigus vienam gyvenimo etapui.
„Didžiausios grėsmės, su kuriomis gali susidurti karjeras baigę sportininkai – savižudybės, narkotikai, alkoholis. Pasakysiu labai paprastai – nėra nė vieno žmogaus, kuris neišgyvena, pakeisdamas bet kokį savo gyvenimo ritmą. Sportininkams – dar sunkiau. Jie įpratę treniruotis kartą arba du per dieną, o po karjeros gali tekti sėdėti darbe nuo 8 iki 17 valandos“, – lygino A. Stočkus.
Sporto psichologas ragina nepamiršti, kad karjera gali baigtis per vieną akimirką – patyrus traumą ar gavus diskvalifikaciją. A. Stočkus sportininkams pataria turėti planus „B“, „C“, „D“ dar tada, kai pradeda karjerą. Jos pabaigoje gali būti per vėlu.
„Apie psichologinius sportinės karjeros niuansus reikėtų kalbėti dviem aspektais. Pirma – kardinaliai pasikeičia gyvenimas. Žmogus dėl sporto paaukojo viską, kažkada buvo žvaigžde, o dabar to dėmesio nebėra, niekas nebepaskambina, nebepalaiko. Antra – sportininkai neturi socialinių įgūdžių. Jie nieko nemoka, nes karjeros metu už juos viskas padaroma. Kai visa tai baigiasi, atletą ištikusios buitinės problemos sukelia didžiulį stresą. Man pačiam teko susidurti, kad žmogus, kuriam 35-eri, per savo gyvenimą nėra tvarkęs dokumentų“, – pasakojo A. Stočkus.
