Lietuvos irkluotojo debiutas antrą kartą organizuojamose pirmenybėse buvo paženklintas ketvirta vieta.
„Didesnė patirtis įlipime ir išlipime iš valties, o ypač sugebėjimas įveikti bangas tikrai būtų garantavęs medalį, – sakė Ž.Gališanskis. – Po pusfinalio, kuriame susitikau su Tokijo olimpinių žaidynių prizininku norvegu Kjetilu Borchu, buvau nusivylęs, nes nepavyko patekti į finalą, nors atidaviau visas jėgas“.
Irkluotojas teigė, kad daug jėgų pareikalavo ir aštuntfinalio dvikova. „Po nesėkmingo starto aštuntfinalyje, kai banga išmušė valties sėdynėlę ir teko sustoti ją taisytis, o tuomet vytis priešininką, atidaviau visas jėgas. Po to kovoje su norvegu taip pat koviausi iki pat galo, – teigė Ž.Gališanskis. – Man teko pats nesėkmingiausias varžybų scenarijus, nes po pralaimėto pusfinalio teko irkluoti mažajame finale dėl trečiosios vietos, praktiškai, nepailsėjus. Po tokios virtinės startų jaučiausi labai išsekęs, panašiai kaip po 2 kilometrų varžybų akademiniame irklavime“.
Pasak sportininko, ketvirta vieta – skaudi, bet nėra bloga.
„Šaliai, kurioje nevyksta jokių tokio tipo irklavimo varžybų ir atvykęs sportininkas neturi jokios patirties rungtyje, tai yra tikrai neblogas pasiekimas“, – pabrėžė Ž.Gališanskis.
Jis priminė, kad pakrančių irklavimo sprinto rungtyje svarbus vaidmuo atitenka treneriui. Šįkart su Ž.Gališanskiu į Portugaliją vyko Vygantas Viršilas. „Pradėkime nuo to, kad tarp startų per 5-7 minutes reikia sureguliuoti valtį pagal mano parametrus, vėliau starte treneris prilaiko valtį, kol įlipu, tada išstumia kiek įmanoma stipriau, slalomo dalyje būtent treneris rodo plaukimo kryptį, o finišuojant jis pagauna valtį“, – apie trenerio darbą pasakojo sportininkas.
Po pirmenybių Ž.Gališanskis neskubėjo krautis lagaminų – jau ketvirtadienį laukia startas „ilgosios“ rungties pasaulio pirmenybėse.
„Reikės plaukti tolyn į jūrą, kovoti su didelėmis bangomis, orientuotis vairuojant aplink plūdurus ir įveikti 4 bei 6 kilometrų atstumus. Tai trunka nuo 20 iki 30 minučių, – atsiduso naujoms karjeroms patirtims pasirengęs sportininkas.
Pasak jo, pakrančių irklavimas yra daug patrauklesnis žiūrovui, nenusimanančiam apie sporto šaką. „Taip pat šis sportas gali būti plėtojamas įvairiose pasaulio šalyse, nes nėra reikalingos specialios ilgos trasos, pakanka paplūdimio, inventorius yra pigesnis nei akademiniame irklavime, o tai daro įtaką sporto masiškumui, – sakė Ž.Gališanskis. – Tikiu, kad tokių varžybų daugės ir Lietuvoje – tikrai turėsime tokius čempionatus. O aš tikiuosi dar ne kartą sudalyvauti sprinto rungtyje. Galbūt, net po mėnesio vyksiančiame Europos čempionate“.