Į įspūdingai surengtas „Panevėžys Open” varžybas atvyko beveik 200 imtynininkų ir devynių valstybių. Tokia plati dalyvių geografija gerokai kilstelėjo varžybų lygį, juolab, kai kurios šalys į Lietuvą delegavo stipriausias sudėtis.
„Mūsų atveju devynios valstybės tai ne įrašas protokoluose, kuomet vėliava keliama atvykus, tarkim, vos vienam sportininkui. Panevėžyje mažiausia – devynių imtynininkų – delegacija buvo iš Serbijos“, – pabrėžė turnyro organizatorius treneris Marius Baranauskas.
Varžybas, kurios vyko miesto lengvosios atletikos manieže, buvo įvilktos į kol kas neįprastą imtynių turnyrams meninę programą, šventinę nuotaiką palaikė mušamųjų trio pasirodymas, lydimas įvairiaspalvės šviesos žaismo ir ugningos pirotechnikos.
„Reikėjo kažkokio impulso, kad prisivilioti publiką į varžybas, o tai padaryti be pramogų šiais laikais neįmanoma. Konkurencija didžiulė, todėl klausiau savęs, ką daryti, kad šios varžybos nebūtų eilinis monotoniškas renginys. Tikiuosi, pavyko sukurti kažką originalesnio ir, manau, atvykę šeštadienio popietę į turnyrą tikrai nesigailėjo, – po varžybų pasakojo M. Baranauskas. – Žinoma, ne viskas idealu, bet mes su komanda nesustosime. Tai tikrai ne riba, analizuosime klaidas, įsiklausysime į konstruktyvius patarimus, darysime išvadas ir, patikėkite, tęsinys bus daug geresnis“.
Treneris nekartą pabrėžė, kad organizacinėje komandoje pirmuoju smuiku groja buvęs imtynininkas Aleksandras Smirnovas.
M. Baranauskas tikino, kad nuo šiol turnyras išlaikys šiųmetį formatą, tai yra, nebus kaitaliojamos svorio kategorijos ir amžiaus grupės, nes stabilumas leis svečių komandoms iš anksto planuoti išvyką į Lietuvą.
„Pagrindinis akcentas – varžybos jaunučiams, kur buvo varžomasi visose 11-oje svorio kategorijų. Šiemet papildomai suteikėme galimybę pasigalynėti ir jauniams – jiems buvo skirtos šešios svorio kategorijos. Turime nemažais gabių šios amžiaus grupės vaikinų, suteikėme galimybę ir jiems pasidžiaugti švente, – aiškino treneris. – Visos atvykusios komandos yra čia, nes užsienio vadovai ir treneriai mano draugai. Jie pasitiki manimi ir mūsų organizacija, todėl ir vilkosi tūkstančius kilometrų į Panevėžį. Patikėkite, serbai, vokiečiai ar vengrai tikrai turi varžybų pasirinkimą aplink savo regioną, todėl svarbu jų neapvilti, išlaikyti aukštą turnyro lygį ir nekaitalioti turnyro reglamento, keičiant amžiaus grupes, svorio kategorijas, datą ir panašiai. Kalbos greitai sklinda. Geros varžybos yra puiki reklama anonsuojant būsimą renginį. Net neabejoju, kad kitąmet turnyru susidomės ir mėgins atvykti dar daugiau komandų. Toks ir yra mūsų siekis“.
Kuomet pokalbis nukrypo į lietuvių pasirodymus, M. Baranauskas dar labiau atkuto.
„Ukrainos rinktinė atvežė čia pirmus numerius, tai yra, savo šalies čempionus. Mes nedaug kur jiems nusileidom, o kai kur ir pranokom, tai gal reiškia, kad neblogai judam? Visiems ukrainiečiams finaluose reikėjo daug daug dirbti“, – džiaugėsi treneris. – O ką galėčiau išskirti? Žinoma, pirmiausia panevėžietį Mykolą Kazėną. Kaip kitaip?!”.
Geriausiu turnyro imtynininku teisėjų kolegija pripažino Martiną Aaką iš Norvegijos. Skandinavas grūmėsi keturiose imtyse ir neprarado nei vieno taško.
