Po praėjusį savaitgalį dviejų etapų lenktynių „Tour Cycliste International du Haut Var-matin“ Ignatas Konovalovas pirmą kartą karjeroje tapo nugalėtojų kalnų įskaitoje. Po šios pergalės jį kalbino DirectVelo.com, vertima Jums pateikia portalas Cycling.lt
Lyderio kojos, bet kuklumo kupina galva.
2009-ųjų „Giro d’Italia“ asmeninių atskiro starto lenktynių laikui nugalėtojas Ignatas Konovalovas sugrįžo į „Marseille 13-KTM” komandą, kuriai priklausė dar mėgėjiškos karjeros laikais.
Pastarąjį sekmadienį tapęs geriausiu „Tour du Haut-Var“ kalnų dviratininku 29-erių lietuvis DirectVelo.com papasakojo apie savo sportinę formą ir šio sezono tikslus.
- Ignatai, šį sezoną atstovauji „Continental“ komandai. Ar važiuoti žemesnio lygio lenktynėse – tai žingsnis atgal?
– Iš pradžių buvo šokas, jog teko nusileisti žemyn.
„MTN-Qhubeka“ komanda tik rugsėjo pabaigoje įspėjo, jog nepasiliks manęs. Suprantu, kad tai yra dalis dviračių sporto verslo.
Su savo agentu išbandėme viską, bet buvo jau per vėlu pasirašyti sutartį su „World Tour“ komanda.
Galiausiai paskambinau Fredui (F.Rostaing, Marselio komandos vadovui – Red.), norėdamas sužinoti, ar jo komandoje dar yra vietos.
Per savaitę jis sutiko pasirašyti su manimi sutartį.
Dabar čia jaučiuosi laimingas: skirtumas tarp „MTN-Qhubeka“ ir „Marseille 13-KTM” tikrai nėra didelis. Išskyrus autobuso dydį ir kai kurias lenktynes sezono kalendoriuje…
- 2006 ir 2007 metais jau priklausei Marselio komandai, kai dar nebuvai profesionalas. Ar grįžti į buvusią ekipą yra privalumas?
– Taip. Sutikau pažįstamų veidų. Komandos vadovai, techninis personalas ir kai kurie dviratininkai liko tie patys dar nuo tų laikų, kai aš buvau jaunas.
Po „Tour du Haut-Var“ finišo iki „Classic Sud-Ardeche“ lenktynių galiu likti Aubagne miestelyje netoli Marselio arba grįžti į savo namus Ispanijoje.
Čia (Prancūzijoje) žinau trasas, kur galiu treniruotis.
Nuo 2007-ųjų Marselio komanda subrendo. Ji tapo daug profesionalesnė.
Manau, kad „Marseille 13-KTM” dabar yra geriausia “Continentale” komanda visame pasaulyje, įvertinus jos varžybų kalendorių, techninį aprūpinimą ir rėmėjus.
- Ar tau numatytas komandos lyderio vaidmuo, atsižvelgiant į tavo patirtį ir tavo titulus?
– Ne. Aš tikrai nereikalauju jokių privilegijų ir ypatingo dėmesio.
Komandoje yra 11 dviratininkų, vadinasi, mes turime ir 11 lyderių.
Kiekvieną kartą mes lenktynėse visi kartu dirbame tam, kuris tą dieną yra stipriausias.
- Ar šio sezono kalendoriuje išskyrei svarbiausias sau lenktynes?
– Tokios jos yra visos!
Be abejo, galėčiau pirmiausiai taikytis į lenktynes, turinčias aukščiausią UCI kategoriją. Tokias, kaip „Criterium International“. Ar tas lenktynes, kurias geriausiai žinau ir tas, kurių trasų profilis labiausiai atitinka mano galimybes.
Bet aš nemėgstu ir nelinkęs taip vertinti lenktynių.
Pavyzdžiui, „Tour du Haut-Var“ popieriuje tikrai nebuvo man labai palankios. Bet aš atakavau vietoj to, kad ramiai važiuočiau pagrindinėje grupėje.
Pabėgęs aš myniau iš visų jėgų ir išnaudojau savo šansą. Lenktynėse visuomet pasitaiko progų kažką nuveikti, kiekvienose varžybose yra tokia galimybė.
Savo ruožtu aš tikiu, kad dar turiu ką įrodyti.
- Kitiems?
– Ne, pirmiausia – sau pačiam. Šįmet aš arba būsiu patenkintas savimi kaip profesionalus dviratininkas arba iš viso baigsiu karjerą.
Bet aš dar tikrai turiu svajonių, kurias norėčiau realizuoti.
- Viena iš jų – dalyvauti „Tour de France“ lenktynėse?
– Po šio sezono norėčiau vėl sugrįžti į pačias svarbiausias varžybas.
„Tour de France“ tikrai vilioja: norėčiau jį pažinti, padėti komandos lyderiams ir pasiekti finišą Elizėjaus laukuose…
Bet labiau svajoju apie „Paris-Roubaix“ lenktynes.
Nuo senų laikų ilgai aš buvau vertinamas kaip neblogas etapų lenktynių dviratininkas ar net galintis važiuoti vidutiniuose kalnuose.
Bet aš manau, kad esu labiau sutvertas klasikinėms lenktynėms. Tiesa, rimtai treniruotis grindinio trasose pradėjau labai vėlai, tik nuo 2013-ųjų sezono.
Šį sezoną dar negalėsiu pilnai atsiskleisti tokiose lenktynėse. Bet ateityje…
