Šiuolaikiniame krepšinyje dominuoja gynėjai – Eurolygoje matome Vasilije Micičiaus, Mike‘o Jameso, Shane‘o Larkino ir kitų gynėjų šou, NBA matome Jamesą Hardeną, Stepheną Curry, Damianą Lillardą ir kitus.
Gynėjai yra kertinė figūra, kuri duodą toną tiek kitose pozicijose esantiems žaidėjams, tiek galop pačiam treneriui, kuris iš gynėjų, o ypač įžaidėjų tikisi, kad jie bus komandos smegenys.
Europos čempionate matysime galybę stiprių gynėjų – Luka Dončičius, neseniai Ispanijos pilietybę gavęs Lorenzo Brownas, Kostas Sloukas, Dennisas Schroderis ir kiti. Kaip atrodo mūsų gynėjų linija, lyginant su būsimais važovais?
„Pirmas dalykas – nežinau, ar mes kada nors turėjome du lygiaverčius įžaidėjus – Luką Lekavičių ir Roką Jokubaitį. Dažniausiai būdavo vienas įžaidėjas ir su kitu būdavo problemų. Faktas tas, kad turime du aukšto lygio įžaidėjus.
Kitas dalykas – antroje pozicijoje turime Marių Grigonį, Roką Giedraitį, tą patį Igną Brazdeikį. Tos pačios pavardės – Eurolygos kalibro ir ant NBA slenksčio esantys žaidėjai... Sakyčiau, kad šiuo atveju, palyginus su tuo, ką anksčiau turėjome, ši gynėjų grandis yra tikrai viena geresnių istorijoje“, – apie gynėjų grandį kalbėjo buvęs krepšininkas, treneris ir krepšinio ekspertas Tomas Purlys.
Kaip T. Purlys minėjo – gynėjai esamuoju laiku Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei nėra itin didelė problema, kuri buvo didelis galvos skausmas ankstesnių rinktinių strategams.
Opia problema šiemet tapo aukštaūgiai, o ypač ketvirtosios pozicijos žaidėjai. Į rinktinę šiemet atsisakė atvykti Eimantas Bendžius, atrankos lange traumą patyrė Arnoldas Kulboka, Gediminas Orelikas dėl traumos taip pat neatvyko, o ir Osvaldas Olisevičius – elitinis metikas iš ketvirtos pozicijos, taip pat atsisakė atstovauti Lietuvai.
Iš solidžių pasirinkimų liko Mindaugas Kuzminskas, Eigirdas Žukauskas ir Donatas Tarolis. Pirmajam tai bus ne pirmasis Europos čempionatas, tačiau pats krepšininkas ne kartą yra minėjęs, kad trečioje pozicijoje jis save mato geriau nei ketvirtoje, o E. Žukauskui ir D. Taroliui Europos čempionatas būtų tokia didelė scena, kurioje savo talentų dar jie rodę nebuvo.
Visgi ketvirtoje pozicijoje atkarpomis gali pažaisti ir Domantas Sabonis, tačiau ar iš tikrųjų Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje ketvirtoji pozicija yra tokia didelė spraga?
„Dabartiniame Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kontekste – ketvirtoje pozicijoje turime problemą. Tai yra turbūt didžiausias minusas, – dėstė T. Purlys. – Faktas, kad treneris gali stumti žaidėjus iš penktos į ketvirtą arba iš trečios į ketvirtą. Žiūrint į priešininkus, žiūrint prieš ką žaidi ir ką skirtingais momentais treneris nori akcentuoti. Ar treneris nori žaisti sunkesniu ketvirtu numeriu ir labiau akcentuoti žaidimą po krepšiu, ar žaisti vadinamu smallball‘u (mažesniu penketu – aut .past.) su vienu aukštu vidurio puolėju ir labiau žaisi dinamišką krepšinį.
Manau, kad priklausomai nuo to, kaip tu žaisi prieš tam tikrą komandą, ar būtent tie priešininkų ketvirti numeriai bus mobilūs, ar daugiau sunkūs.
Tas pats Mindaugas Kuzminskas gali žaisti ketvirtu numeriu ir išplėsti žaidimą. Ir tas pats D. Sabonis gali žaisti ketvirtu numeriu bei treneris galop gali pasirinkti žaisti sunkesniu penketu.“
Žinant tai, kad bus momentų, kai D. Sabonis ir JV aikštelėje leis laiką kartu, reikia nepamiršti, kad tikrai bus momentų, kai aikštelėje matysime vos vieną iš mūsų dviejų NBA bokštų.
Kaip T. Purlys minėjo, ketvirtoji pozicija Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje yra problema, tačiau šios pozicijos žaidėjams dideli reikalavimai neturėtų būti keliami.
„Nemanau, kad ketvirtoji pozicija šioje rinktinėje bus dominuojanti – yra gynėjai ir centro puolėjas, – aiškino buvęs krepšininkas T. Purlys. – Jeigu žaidi su D. Saboniu ketvirtoje pozicijoje – natūralu, kad kamuolį norėtum kišti arčiau po krepšiu, nes D. Sabonis nugarą į krepšį žaidžia labai gerai ir prieš centrus, o prieš ketvirtus numerius jis tikrai turėtų dominuoti. Paprasčiausiai didžiausias klausimas yra dėl J. Valančiūno – kaip jie su D. Saboniu aikštelėje įsiterps vienu metu. Labai svarbu perimetre turėti metikus, kad dvigubinimo atveju jie mestų iš toli, – baigė T. Purlys.
Tiek pasaulyje, tiek Europoje matome vis mažiau žaidėjų, kurie dominuoja iš sunkiojo krašto, vidurio puolėjų pozicijos.
Europoje galime išskirti Nikola Mirotičių, kuris yra ypač universalus ir gali pasiūlyti žaidimą tiek perimetre, tiek po krepšiu. Taip pat galime išskirti ir Walterį Tavaresą, kuris yra didelė jėga po krepšiu ir savo dydžiu gąsdina varžovus. Visgi ar aukštaūgiai gali dominuoti tokiame moderniame, į gynėjų meistriškumą orientuotame, krepšinyje?
„Aišku, kad gali dominuoti. Faktas, kad tai yra kažkoks pranašumas. Bet kokiu atveju dabar krepšinis eina link to, kad kažkokioje pozicijoje gauti pranašumą ir jį išnaudoti. Labai svarbu, kaip kiti žaidėjai reaguoja pagalbose, ar jie yra metikai“, – įsitikinęs T. Purlys.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės geriausi žaidėjai D. Sabonis ir J. Valančiūnas yra identiškos pozicijos žaidėjai, tačiau kaip ir anksčiau, taip ir šiemet turėtume matyti NBA bokštų tandemą.
D. Sabonis ketvirtoje pozicijoje galbūt nėra pats greičiausias krepšininkas, nėra pats geriausias metikas, tačiau Sakramento „Kings“ puolėjas gali pasiūlyti didelį kontaktą arčiau krepšio ir kūrybą. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad itin svarbu turėti snaiperius, kurie po aukštaūgių nusimetimų savo tolimomis bombomis keltų galvos skausmą varžovams.
„Jeigu ketvirtoje pozicijoje turėtume kažkokį pranašumą su D. Saboniu žaidžiant kartu su J. Valančiūnu aikštelėje, tai faktas, kad reikėtų aplink juos turėti labai gerus metikus, jog aukštaūgių dvigubinimo atveju metikai mestų į krepšį.
Kitas dalykas – šnekant apie gynybą. Kiek J. Valančiūnas gerai žaistų prieš mobilesnius vidurio puolėjus. Atsimenant tokius kaip Pau Gasolis, kuris gali žaisti pick and pop‘us (du prieš du atšokant prie tritaškio – aut. past.), o tuose pick and pop situacijose J. Valančiūnas kažkiek vėluodavo. Čia yra didelis klausimas, bet manau, kad Jonas dėjo didelę pažangą mobilumo prasme. Manau, kad didelių problemų kilti neturėtų“, – apie D. Sabonio pranašumus ir JV progresą kalbėjo T. Purlys.
Jei puolime matome D. Sabonio pranašumą po krepšiu, Mindaugo Kuzminsko metimą ir žaidimą veidu į krepšį, tai ko galime tikėtis prie savojo krepšio? Ar sunkiųjų kraštų gynyba gali tapti problema, žinant tai, kad visi aukštaūgiai, išskyrus E. Žukauską, kuris bando belstis į pagrindinės rinktinės dvyliktuką, nėra elitiniai žaidėjai gynyboje?
„Taip, tai gali būti problema, – sakė T. Purlys. – Vėlgi – labai priklauso nuo to, prieš kokius gynėjus bus ginamasi susikeitimo situacijose. Natūralu, kad gali turėti problemų keičiantis su ketvirtu numeriu, bet gynyboje kiti žmonės vis tiek turės būti pagalboje. Tai irgi yra labai svarbu, o ne tik vienas prieš vieną gynyba.
Lygiai taip pat svarbu, kiek gynėjai eis į pagalbą – pastuntins (žaidėjas, esantis gynyboje arti žaidėjo su kamuoliu, truputį šoka link jo ir paskui atgal prie savo gynėjo – aut. past.), eisi gerai į pagalbą iš stipriosios pusės. Čia yra labai daug variantų.
Treneriai turėtų daugiau taktiškai sužaisti, ką daryti, jei varžovai pradės atakuoti aukštaūgius keitimosi gynyboje. Natūralu, kad jei treneriai turės gerus ir individualiai stiprius žaidėjus gynyboje, galbūt net nereikės keistis gynyboje ir treneriai sugalvos daryti kitokią gynybos sistemą.“
