Vilniaus oro uoste žmonės merginų laukė su nekantrumu. Oro uoste susirinko patys svarbiausi žmonės tiek merginoms, tiek treneriams – nuo tėvelių, brolių ir sesių iki Lietuvos krepšinio federacijos galvų Vydo Gedvilo ir Mindaugo Balčiūno.
U18 merginų rinktinės skrydis iš Graikijos kiek užtruko ir sostinėje krepšininkės nusileido valanda vėliau, tačiau laukiančių žmonių ilgesnis laukimas neatbaidė.
Vos tik pro oro uosto vartus link laukimo zonos, kurioje buvo būrys žurnalistų, artimųjų bei paprastų krepšinio sirgalių – pradėjo ošti plojimai, girdėtis šūksniai „Lietuva, Lietuva, Lietuva“ ir „Ačiū, ačiū, ačiū“, tad šis nusileidimas Vilniaus oro uoste buvo tik esminis simbolis, mūsiškių pergalei paminėti.
Prie žurnalistų pirmiausiai priėjo komandos vyriausiasis treneris Vilius Stanišauskas, o po jo prie mikrofonų užtikrintai žengė šios U18 rinktinės lyderė J. Jocytė, kuri buvo pripažinta naudingiausia viso turnyro žaidėja.
Lietuvos moterų krepšinio šviesulys šiame U18 čempionate Graikijoje rinko po 19,1 taško, atkovodavo po 7,1 atšokusio kamuolio, atlikdavo po 6,9 rezultatyvaus perdavimo ir fiksuodavo 22,9 naudingumo balų vidurkį. Įspūdingi skaičiai.
„Manau, kad po tų pačių rungtynių emocijos dar nebuvo taip išreikštos, kiek jų iš tikrųjų buvo, – pasakojo emocijas po laimėto Europos čempionato J. Jocytė. – Po dviejų dienų vis tiek jaučiamės nerealiai. Dar ir dabar nelabai suvokiame to jausmo. Tai nerealu, ką padarėme. Esame sena komanda – ketverius, penkerius metus žaidžiame kartu. Mažos detalės taip susideda ir mes žaidėme kaip tikra komanda bei norėjome daugiau už kitas komandas, nes buvome labiau nuvertintos nei kitos šalys.“
Po pirmųjų pralaimėtų rungtynių suomėms – mūsiškės susilaukė daug negatyvo interneto platybėse ir iškart pasijautė, kad tiek lietuviai, tiek kitų šalių žmonės nebūtinai teisingai įvertino mūsų merginų pajėgumą, tačiau tai išėjo tik į naudą.
„Komandos pralaimėjimas nepaveikė, bet jautėsi ir iš pačios Lietuvos kažkoks nuvertinimas, tačiau mes į viską reagavome ramiai. Tikėjome savimi ir tiek. Po to viskas pasimatė“, – aiškino J. Jocytė.
Nepaisant pirmojo pralaimėjimo Lietuvos U18 merginų krepšinio rinktinė toliau atrodė savimi pasitikinti, laisva ir rodė tokį krepšinį, kuris buvo ypač patrauklus akiai.
„Laisvumas atsiranda iš to, kaip trenerių štabas su mumis bendrauja. Labai smagu, kad kaip su draugais gali bendrauti, kartais ir griežčiau kažką treneriai pasako. Tas laisvumas pasimatė ir aikštelėje, kuomet mes žaidėme. Tikėjimas visąlaik buvo. Prieš trejus metus, U16 čempionate, kažkoks tikėjimas taip pat buvo. Kaip komanda – tikėjome, žinojome, kad būsime kažkiek nuvertinamos – tas ir atsirado. Tos dainos, tie parodymai, nuotraukos. Manau, kad tai daug davė mūsų vidinei atmosferai“, – apie tikėjimą savimi ir komanda pasakojo krepšininkė.
J. Jocytė ankstesniuose čempionatuose buvo gavusi „Baby Faced Assasin“ („Žudikė vaiko veidu – aut. past.) pravardę, o šiemet finalo rungtynėse žiūrovai galėjo išgirsti dar vieną potencialią Justės pravardę „Magic Jocytė“.
„Gal geriau Justė – paprasčiau. Jokio „magic“ ten nebuvo, – apie naujos pravardės atsiradimą kalbėjo krepšininkė. – Tiesiog bandžiau padėti komandai, komanda man padėjo, tai tiesiog kartu žaidėme ir taip gavosi.“
Po didžiojo Europos merginų U18 čempionato finalo rinktinė dar vieną dieną pasiliko Graikijoje, kurioje tiek su treneriais, tiek su komandos draugėmis ir tėveliais atšventė pergalę.
„Ne. Labai gerai su tėveliais, treneriu štabu ir visa komanda atšventėme pačioje Graikijoje. Geras oras – buvo nerealiai, – apie neprailgusią laisvą dieną šnekėjo J. Jocytė. – Čia gal jau ir tarp mūsų pasiliksime (šypsosi – aut. past.). Nežinau, normaliai atšventėme. Po rungtynių žaidėjos su žaidėjomis, treneriai su treneriais. Kitą dieną viskas normaliai ir atšventėme visa komanda.“
J. Jocytė 2019 metais vykusiame U16 čempionate taip pat buvo komandos lyderė ir vedė 2003 m. gimusių merginų kartą į pergales. Jau tada krepšininkė išsiskyrė iš visų savo talentu, kuris matėsi plika akimi.
„Jaučiu, kad kažkiek judu į priekį. Žaidimas su moterimis prideda pasitikėjimo, o po to tiesiog žaidi savo žaidimą. Tavo komandos draugės, treneris... Labai daug priklauso, ar treneris duoda laisvės“, – savo progresą apibūdino universalioji lietuvė.
Krepšininkė praėjusiame sezone Europos taurėje ir Prancūzijos moterų krepšinio lygoje gaudavo vis daugiau žaidybinio laiko.
Europos taurėje J. Jocytė žaisdavo po beveik 14 minučių ir rinkdavo po 3,9 taško bei 2,4 atšokusio kamuolio.
„Nereikia pamiršti, kad esu jauna žaidėja ir negaliu norėti didelės rolės, didelių minučių, bet mane viskas tenkina, – apie rolę Tonio Parkerio vadovaujamoje organizacijoje kalbėjo J. Jocytė. – Kasmet gaunu vis daugiau laiko ir čia tik man reikia viską įrodinėti treneriui. Su „Asvel“ galioja dar ta pati sutartis, kurią pasirašiau prieš trejus metus – ji ir išlieka. Pasirašiau sutartį 3+3, tad dar liko treji metai. Iš akademijos visi pasveikino. Nespėjau dar daug kam atrašyti.“
Visgi ar gali sirgaliai tikėtis moterų krepšinio atgimimo?
„Aš labai tikiuosi. Ši karta yra labai talentinga – 2003, 2004 metai. Kad tik eitumėme toliau – aš tikiu šiomis merginomis“, – baigė J. Jocytė.
