Dvidešimtmetė Airinė Palšytė varžysis Londono olimpinių žaidynių šuolių į aukštį finale. Ketvirtadienį kvalifikacijos varžybose į 193 cm aukštį pakeltą kartelę įveikusi lietuvė tikino, kad, nepaisant miego trūkumo, sunku nebuvo.
„Planavau patekti į finalą ir tikslą pasiekiau“, – gerai nusiteikusi kalbėjo A. Palšytė. Kartu su kitomis 11 šuolininkių į aukštį su 193 cm rezultatu į finalą (šeštadienį 21 val. Lietuvos laiku) patekusi lietuvė pasakojo, kad pabaigoje sąmyšio sektoriuje vis dėlto buvo.
„Yra išimtis taisyklėse – jei visos sportininkės sutaria praleisti didesnį aukštį, tuomet visos patenka į finalą. Mūsų buvo 14. Tiek negali būti – arba tiek, kiek įvykdo kvalifikacinį aukštį (196 cm), arba 12 geriausių rezultatų. Mūsų buvo 14. Streso buvo, nes nežinai, kokia situacija kitame sektoriuje – ar visos iš tikrųjų atsisakė. Jei iš kito sektoriaus peršoks – liksi už borto“, – aiškino ji.
13 ir 14 vietą užėmusios vokietė Ariane Friedrich ir graikė Adonia Steryiou vis dėlto pamėgino peršokti į 196 cm aukštį pakeltą kartelę, tačiau joms nepavyko. 196 cm aukštį kvalifikacinėse varžybose įveikė vienintelė Svetlana Radzivil iš Uzbekistano. Iš viso varžėsi 34 dalyvės.
– Jei būtų reikėję, ar būtumėt ir 196 cm būtų peršokusi?
– Žinoma, būčiau šokusi, jei būtų reikėję. 193 cm aukštį šokau gerai, atsargos buvo ir galėjau peršokti daugiau.
– Oras palankus?
– Kaip užsakytas. Mano draugė iš Anglijos sako: „Prašei, kad būtų geras oras, tai ir užsakiau – kvalifikacija, diena po to ir dar kitą dieną finalas.“
– Kokia pačios savijauta?
– Trūko miego. Nuėjau 11 val. vakare miegoti, keltis reikėjo 5.30 val. ryto. Neįprasta. Mūsų sienos kaip iš kartono, girdi, kas ateina ir išeina. Lauke žmonės taip pat nesirengė eiti anksti miegoti. Girdėjau, kaip kitų komandų treneriai lauke sėdėjo ir plepėjo pusę nakties. Šiek tiek poilsio trūko, bet viskas gerai.
Airinė Palšytė (Alfredo Pliadžio/LTOK nuotr.)
– Kokie uždaviniai bus finale?
– Su trenere labiausiai koncentravomės į kvalifikaciją. Tai man pirmos olimpinės žaidynės, esu pakankamai jauna ir patirties dar stinga, palyginti su kitomis varžovėmis. Atidaviau, kiek galiu, ir nemanau, kad finale bus prasčiau. Gerai išsimiegosiu, pailsėsiu ir psichologiškai labiau pasiruošiu.
– Pasirodė, kad kvalifikacijoje gana lengvai susitvarkėte su aukščiu?
– Buvau pasiruošusi. Pernai šokau 196 cm, šiemet – 195 cm. Nemaži rezultatai ir jei būtų reikėję per kvalifikaciją šokti į 196 cm aukštį, būčiau peršokusi. Nebuvo sunku, nes oras labai padeda, o kai geras oras, tuomet šilti raumenys, lengviau.
– Jaudulys buvo?
– Buvo likus dviems savaitėms iki olimpiados. Galvojau, jei reikėtų kitą dieną šokti, nesusitvarkyčiau. O kuo arčiau starto, tuo buvo ramiau. Vienas geras draugas pasakė, kad padariau visą darbą ir turiu eiti į varžybas kaip į šventę, mėgautis, džiaugtis, visas dėmesys bus skirtas man. Manau, kad taip ir nutiko.
Airinė Palšytė (nuotr. Balsas.lt/Aurimo Kuckailio)
– Su kuo gyveni kambaryje olimpiniame kaimelyje?
– Gyvenau su olimpine čempione Rūta Meilutyte, o dabar viena. Su Rūta visą dieną, naktį ir kitos dienos pusę praleidau. Susipažinome, pakalbėjome įvairiomis gyvenimo temomis. Esu šiek tiek vyresnė ir jai įdomu buvo paklausinėti.
– Kokiomis temomis?
– Apie tą patį dėmesį, kuris ją dabar užgriuvo, pasakojo, kaip jaučiasi. Daviau kelis patarimus, kaip atsiriboti, psichologiškai pasiruošti. Ji jauna, laukia dar nemažai pergalių, daviau pora praktinių patarimų, kaip elgtis, kai užgriūna toks dėmesys.
– O kaip reikia?
– Suprantu, jai didelis dėmesys. Žinau, kaip būna, kai laimi ir visi nori pasimaudyti tavo šlovės spinduliuose. Turi būti su tais žmonėmis, kurie teikia malonumą, emociškai neapkrauna ir atsargiai žiūrėti į tuos, kurie staiga atsiranda ir kai tau nesiseks, taip pat greitai dings. Keletas dar smulkmenų, bet tegu lieka tarp mūsų.
