„Žinau, kad šie turnyrai – vieni didžiausių Europoje, o ir man jau laikas žengti į kitą lygmenį, todėl abejonių dėl dalyvavimo nebekilo”, – apie apsisprendimą drąsiai pasakojo sportininkas. Kaip jam seksis įrodyti sau, treneriams ir auklėtiniams, kad gali daugiau – pamatysime jau netrukus.
– Kiek metų sportuoji?
– Kovos menais užsiimu jau 15 metų, pradėjau nuo kyokushin karatė, po to šią sporto šaką pakeitė kudo.
– Kodėl pasirinkai tokį kelią?
– Kovos menus pasirinkau dėl to, kad buvau silpnas vaikas. Man trūko pasitikėjimo savimi, be to, niekas iš kitų sportų taip „neužkabino“.Vaikystėje sudalyvavau karatė vasaros stovykloje ir tada supratau, kad tai mano kelias. Juo einu iki šiol.
– Kas labiausiai žavi kovos menuose?
– Ne tik dvasinis, fizinis tobulėjimas, bet ir pati kova. Ji visąlaik dinamiška, taktiška ir nenuspėjama. Niekada nežinai ar laimėsi, ar pralaimėsi, nežinai ir kiek priešininkas įdėjo pastangų į pasirengimą ir kiek tu pats dar galėjai savęs atiduoti. Jei nuoširdžiai, čia mane žavi viskas: nuo paprasčiausios pagarbos atidavimo įeinant į salę, iki pergalės jausmo (šypsosi).
– Ką be sporto veikiate gyvenime?
– Nieko (juokiasi). Mano visas gyvenimas paremtas sportu. Sportuoju kasdien po du kartus ir treniruoju jaunuosius kovotojus. Esu įregistravęs savo klubą ir dirbu kudo treneriu jau 5 metai.
– Ar turite talismaną? Kas jus labiausiai motyvuoja?
– Talismanu galiu laikyti savo kimono ir juodą diržą. Jis man primena, kiek prakaito, ašarų ir kraujo išliejau, kol tapau tuo, kas esu dabar. Tai nenutrūkstantis procesas, kuriame dalyvauti noriu visą gyvenimą. Labiausiai motyvuoja mano auklėtinių pergalės. Kai matau šypsenas jų veide ir kaip sparčiai jie tobulėja, suprantu, kad turiu neatsilikti ir visą laiką kopti aukščiau negu esu dabar, nes, kitu atveju, mane aplenks (šypsosi).
– Kada paskutinį kartą žengėte į ringą?
– Paskutinį kartą kovojau praėjusių metų kovo 11 dieną, Ukmergėje rengtame „S.W.A.T 59” turnyre. Ten kovą laimėjau nokautu.
– Kokios priežastys paskatino sudalyvauti artėjančiame pavasario KOK renginyje?
– Žinau, kad šie turnyrai – vieni didžiausių Europoje, o ir man jau laikas žengti į kitą lygmenį, todėl abejonių dėl dalyvavimo nebekilo. Pasitarėmė su treneriu Ilgaru Gružinsku ir kartu nusprendėme, kad kovosiu „Siemens“ arenoje.
– Kaip sekasi ruoštis?
– Tikrai puikiai! Tris kartus per savaitę rytais dirbu stovėsenoje, o vakarais tobulinu kudo techniką. Kitas dienas bėgioju krosus, atlieku fizinius pratimus bei einu į „Fighter House“ klubą, kur sportuoju brazilų džiu džitsų imtynes.
– Ar domėjotės būsimu priešininku?
– Kol kas priešininko nežinau, bet viena ausim girdėjau, kad gali būti japonas (šypsosi).
– Tikitės sulaukti daug palaikytojų „Siemens“ arenoje?
– Konkrečiai bušido pasaulyje, mano vardas dar naujas, todėl nežinau, kaip sutiks žiūrovai. Bet prižadu, kad pademonstruosiu aukšto lygio techniką ir bandysiu užkariauti visų širdis.
