„Jie turėjo kautis stadione, bet kovojo pirmose fronto linijose. Ir žuvo“. Kai Škotijos mieste Edinburge nuskamba tokie žodžiai, visi žino, kad kalbama apie „Hearts“ futbolininkus.
Vienintelis logiškas pasirinkimas
Dažniausiai tie futbolininkai prisimenami lapkritį, kai dabartinės „Hearts“ žvaigždės pagerbia per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusius žaidėjus. „Hearts“ žaidėjai visada buvo tikri kovotojai“, - tuo pagerbdamas karo aukas niekada nesuabejoja ir dabartinis klubo savininkas Vladimiras Romanovas, rašo „Respublika“.
Johnas Allanas, Jamesas Boydas, Duncanas Currie, Ernestas Ellisas, Thomas Gracie, Jamesas Speedie ir Harry Wattie - tai vardai, kurie Škotijoje nebus pamiršti kelis šimtmečius.
Tų jaunų vyrų gyvenimai tapo visos šalies istorija. Jų pavardės įrašytos tragiškuose Edinburgo istorijos puslapiuose. „1914 m. jie turėjo galimybę laimėti. „Hearts“ buvo arti čempionų titulo, bet vieną akimirką viskas apsivertė aukštyn kojomis. Jie prarado ne vien titulus, bet ir gyvybes“, - su klubo istorija gerai susipažinęs V. Romanovas.
Kaukiančios sirenos ir vienintelis logiškas pasirinkimas - eiti į mūšį. Ant vinies pakabinę sportinius batelius, jie apsiavę kareiviškais auliniais. „Drąsūs vyrai negalėjo kitaip pasielgti“, - neabejoja povandeniniame laive tarnavęs „Hearts“ savininkas.
Nors daugelis žinojo, kad jų bateliai taip ir liks kaboti stadiono persirengimo kambaryje, vis tiek drąsiai ėjo ginti miesto ir klubo garbės. „Hearts“ ir Edinburgas jų niekada nepamirš“, - įsitikinęs klubo savininkas, pats beveik kasmet dalyvaujantis karių pagerbimo ceremonijoje.
Klubas vienija Edinburgą
Jau daugiau kaip devyniasdešimt metų lapkričio pradžioje juos prisimena prie „Haymarket“ aikštėje esančio paminklo Edinburge. Lapkričio 11-ąją, dieną, kai baigėsi Pirmasis pasaulinis karas. Ir šiemet Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) valdomo Škotijos futbolo klubo „Hearts“ žaidėjai susirinko pagerbti žuvusių futbolininkų.
Raudonų aguonų vainikus padėjo ŪBIG valdybos narys Sergejus Fedotovas, „Hearts“ treneris Csaba Laszlo, Edinburgo savivaldybės atstovai. Tylos minute žuvusiuosius pagerbė ne tik „Hearts“ komanda, buvę žaidėjai ir komandos gerbėjai, bet ir kitų Škotijos futbolo klubų atstovai.
Bet niekas neatsakė, kodėl žuvo tie vyrai. „Nesu istorikas, bet lieka daug klausimų, kas iš tiesų kaltas dėl jų mirties. Kas lokalų konfliktą pavertė pasauliniu karu, kuris neaišku net kiek gyvybių nusinešė. Vieni sako 30, kiti 50 mln. Ir aš nesu įsitikinęs, kad karas pasibaigė. Konfliktai tai įsiplieskia, tai nurimsta. Ir kas gali pasakyti, ar niekas neplanuoja naujo konflikto?“ - kalbėjo V. Romanovas.
Pagerbimo ceremonija visada būna jaudinanti. Iškilmingo minėjimo metu prisimenama, kad „Hearts“ padėjo suburti nemažai savanorių, kurie išėjo kariauti. „Ir vietiniai žaidėjai, ir užsieniečiai dar kartą gali įsitikinti, kad klubas yra labai svarbus ne tik dėl sporto. Jis vienija Edinburgą“, - įsitikinęs ŪBIG stebėtojų tarybos pirmininkas V. Romanovas.
Žuvusio žaidėjo laiškas
Prie žuvusiems žaidėjams atminti skirto paminklo susirinko šimtai žmonių. Tarp jų - ir svarbūs asmenys: įvairių organizacijų, Edinburgo miesto atstovai, veteranai. Daugelis į šventę atvyksta su vaikais.
Lapkričio 11-oji ypatingą vietą užima ir klubo sirgalių širdyse. „1914 m. „Hearts“ komanda buvo laimėjusi pirmąsias aštuonias lygos rungtynes ir pirmavo turnyrinėje lentelėje. Tuo metu dauguma žmonių tikėjo, kad „Hearts“ komanda yra geriausia. Nėra abejonių, kad komandos nariai rodė pavyzdį ne tik savo sportiniais laimėjimais, bet ir dvasios stiprybe. Mes nepaprastai vertiname mūsų žaidėjų ir aistruolių pasiaukojimą kare, todėl manome, kad taip pagerbsime jų atminimą ir užtikrinsime, kad jų vardai nebūtų užmiršti“, - sakė V. Romanovas.
„Hearts“ kapitonas Christophe'as Berra perskaitė susirinkusiesiems žuvusio žaidėjo 22 metų James Speedie laišką, kuriame šis laiką su komanda vadina laimingiausiu savo trumpame gyvenime. Visus labai paveikė graudus laiškas, rašytas tiesiai iš fronto merginai. Apie tai, kaip mūšio lauke žūsta draugai, apie tai, kaip sunku jiems ten būti ir kovoti. Kitą dieną laiško autorius žuvo mūšyje.
„Hearts“ komandos nariai dalyvavo atminimo pamaldose, prieš varžybas žuvusieji buvo pagerbti tylos minute, o varžybų metu („Hearts of Midlothian“ ir „Aberdeeen“) „Hearts“ klubo žaidėjai vilkėjo specialius marškinėlius, ant kurių buvo išsiuvinėta raudona aguona ir septynių kare žuvusių komandos narių vardai. Po rungtynių komandos uniforma buvo įrėminta ir parduota „Hearts“ surengtame aukcione, o visos pajamos buvo skirtos McCrae bataliono fondui.
Sėkmingai įveikia šiandienos iššūkius
Lietuviškasis Škotijos futbolo klubas šiandien su ne menkesniu užsidegimu kovoja tiek futbolo aikštėje, tiek už jos ribų.
Šį sezoną vedama naujojo trenerio iš Rumunijos Csaba Laszlo „Hearts“ įsitvirtino trečioje Škotijos futbolo lygos vietoje šalia „Celtic“ ir „Rangers“. Yra realios galimybės klubą pamatyti žaidžiant tarp stipriausių Europos klubų.
Šį rudenį Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas specialiu „Community Mark“ apdovanojimu įvertino klubo darbą su vietos bendruomene. Tokius apdovanojimus į Škotiją parsivežė vos penki verslininkai.
„Iš tiesų nežinojome apie jokias programas ir apdovanojimų nesiekėme. Mums ypač svarbu vaikai, jaunimas, jų užimtumas ir sveikata. Dirbome ne vien Didžiojoje Britanijoje, bet ir Minske bei Kaune. Jei vaikinas ateina į treniruotę nepusryčiavęs - ką jis gali pasiekti? Pamatėme, kad tai didelė problema. Mano darbas - skirti pinigus, pasamdyti specialistus. Net nepagalvojome, kiek nuveikėme, kol negavome šio apdovanojimo“, - sakė ŪBIG prezidentas ir pagrindinis AB Ūkio bankas akcininkas V. Romanovas.
Klubas „Hearts“ buvo apdovanotas už keturias bemaž metus trukusias socialinės iniciatyvos programas: „Pusryčių klubo“, „Įdarbinimo pagalbos“, „Pradžios“ bei „Suaugusių švietimo“. Tūkstančiai Edinburgo moksleivių kartu su „Hearts“ žvaigždėmis pusryčiavo, treniravosi, klausė žaidėjų sėkmės istorijų. Dėl klubo vykdomų socialinių projektų ne vienas jaunuolis yra pasiryžęs savo ateitį sieti su sportu. V. Romanovas tikisi, kad iš šių vaikų ateityje keli tikrai žais pirmojoje „Hearts“ komandoje, o kiti vaikai atras save, savo gyvenimo kelią.
Jurgita Rancevienė
