Jau pirmajame rate jis išlėkė iš trasos ir rėžėsi į barjerus. Prancūzo bolidas lūžo į dvi dalis ir paskendo liepsnose. R.Grosjeanas pusę minutės praleido ugnyje, o trasoje buvę žmonės sulaikė kvapą. Laimei, trasos maršalai nedvejojo ir puolė gelbėti prancūzą, gesindami ugnį. R.Grosjeanas galiausiai išlipo iš bolido, perlipo per barjerus ir buvo nuvestas prie medikų automobilio. Prancūzas po siaubingos avarijos neprarado sąmonės, tik patyrė nestiprius nudegimus.
Iš ligoninės išleistas R.Grosjeanas ketvirtadienį sugrįžo į trasą Bahreine ir padėkojo trasos maršalams, kurie padėjo išgelbėti jo gyvybę. Prancūzas, kalbėdamas su „Sky Sports“, patikino, kad jau buvo susitaikęs su mirtimi.
„Apsižvalgiau į abi puses ir kairėje pamačiau didelį ugnies kamuolį. Iš karto supratau, kad neturiu ko laukti ir kad reikia vaduotis iš bolido. Pabandžiau pakilti į dešinę pusę – nesigavo. Pabandžiau į kairę – irgi nieko. Vėl atsisėdau ir pagalvojau apie Niki Laudos avariją. Pamaniau, kad viskas negali taip baigtis, tai negali būti paskutinės mano lenktynės. Nenoriu taip visko užbaigti. Vėl bandžiau stotis ir man vėl nepavyko. Buvau įstrigęs. Vėl atsisėdau ir tada pajaučiau, kad kūnas atsipalaidavo. Su viskuo susitaikiau ir buvau pasiruošęs mirti. Pradėjau uždavinėti sau klausimus: ar pirmiausia nudegsiu batus ir pėdas ar rankas? Ar man skaudės? Nuo ko viskas prasidės? Maniau, kad praėjo 2-3-4 sekundės, kol uždavinėjau sau tuos klausimus, nors realybėje tai turbūt truko milisekundes. Tada mane persmelkė mintis apie vaikus. Tik apie juos pagalvojau ir supratau, kad negaliu pasiduoti. Pasakiau sau, kad vaikai šį vakarą nepraras tėvo. Vėl pradėjau judėti į kairę, pajudinau petį ir pastebėjau, kad darau progresą. Įstrigusi buvo tik koja. Sukaupiau visas jėgas, ištraukiau pėdą iš bato ir atsistojau. Pastebėjau, kad pirštinės jau lydosi. Tada pradėjau jausti skausmą. Iššokau iš bolido, priėjau prie barjero ir pamačiau gydytoją Ianą, traukiantį mane į kitą pusę. Supratau, kad šioje situacijoje nebesu vienas“, - pasakojo R.Grosjeanas.
