Jau dešimtą aukso medalį 10 km nuotolyje iškovojęs M. Žiūkas trasoje užtruko 42 min. 1 sek. Tai buvo pirmas tituluoto lietuvio startas po Europos čempionato, kuris vyko birželio pradžioje Romoje (Italija).
„Skirtingas priėjimas prie varžybų, jeigu lyginsime jas su Europos čempionatu. Ten kitoks susikaupimas, treniruotės į tai orientuotos, o čia apsisprendžiau dalyvauti likus porai savaičių. Pasiruošimo neturėjau, stengiausi nuo ėjimo visai pailsėti, kad mintys susigulėtų. Varžybos be įtampos prie Lietuvos kolegų, smagu dar kartą čia sudalyvauti“, – po finišo teigė M. Žiūkas, kurio asmeninis rekordas šioje distancijoje – 39 min. 47 sek.
39-erių lengvaatletis dalyvavo net keturiose olimpinėse žaidynėse paeiliui: Pekino (2008 m.), Londono (2012 m.), Rio de Žaneiro (2016 m.), Tokijo (2021 m.). Į Paryžių nepavyko patekti tik per plauką, kadangi ėjikas sąraše liko pirmas už brūkšnio. Po varžybų Druskininkuose M. Žiūkas neslėpė, jog skaudulys išlikęs iki šiol:
„Dar būna duobių, tas kartėlis dėl olimpinių žaidynių vis primena apie save. Bet normalu, dar ne tiek daug laiko praėjo. Kad mintys būtų iki galo susigulėję, tai tikrai dar taip nėra. Daug įtakos turėjo ir motyvacijai, nes tai buvo pagrindinis tikslas, kai trūko tiek nedaug, tai dar labiau apmaudu. Tikrai nėra kuo skųstis, kitiems nepavyksta ir į pirmas olimpines žaidynes išvažiuoti. Tų istorijų yra daug liūdnesnių, tai nesiskundžiu, bet kad nepaveikė, tai irgi meluočiau jeigu sakyčiau. Turi praeiti laiko, mintys susidėlioti, atsirasti kiti tikslai ir motyvacija, kad darytum kitus darbus.“
Fantastiškai metų pradžioje Kinijoje startavęs M. Žiūkas 20 km distanciją įveikė per 1 val. 20 min. 51 sek. Šis laikas – vos 20 sek. prastesnis už asmeninį rekordą, kurį sportininkas pasiekė prieš šešerius metus. Visgi, po pusantro mėnesio, balandžio pabaigoje, lietuviui kartu su komandos drauge Brigita Virbalyte-Dimšiene nepavyko patekti į Paryžiaus olimpinių žaidynių mišrios maratono estafetės rungtį, o Europos čempionate lengvaatletis buvo diskvalifikuotas. Identiškas scenarijus įvyko ir pernai, kai M. Žiūkas dėl netaisyklingos technikos buvo diskvalifikuotas pasaulio čempionate.
„Nedaug ėjimui treniruočių skyriau per paskutinius 3 mėnesius, savęs iš šono nematau, tai sudėtinga vertinti (techniką – aut. past.). Netikiu, kad ta technika galėjo labai pagerėti nuo gegužės ar birželio, bet paklausiu, kas matė iš šono.
Neužteko kelių mėnesių suprasti, ką toliau darau. Manau, duodu dar sau 2 mėnesius. Po jų turėsiu sau atsakyti vienaip arba kitaip“, – apie ėjimo technikos problemas ir karjeros pratęsimą miglotai kalbėjo M. Žiūkas, kuris galutinio sprendimo dar nėra priėmęs.
Antras Lietuvos čempionate finišavo Tauras Jokūbas Grincevičius (45 min. 18 sek.), trečias – Lukas Lasevičius (47 min. 38 sek.). T. J. Grincevičius įvykdė Europos U23 čempionato normatyvą (45 min. 30 sek.). Čempionatas vyks 2025 metų liepos 17–20 dienomis Bergene (Norvegija).
Moterų grupėje triumfavo ir artimiausią varžovę daugiau nei 8 minutėmis aplenkė A. Kavaliauskaitė, kuri 10 km nuotolį įveikė per 48 min. 44 sek. Šioje distancijoje sportininkė iškovojo antrą aukso medalį, o jos asmeninis rekordas pasiektas lygiai prieš metus taip pat Druskininkuose – 47 min. 2 sek.
„Varžybose dalyvauti jausmas geras, tačiau, jeigu pasiruošimas būtų šiek tiek geresnis, manau, visai džiugintų ir pats rezultatas. Labai sunku buvo pradėti šį rudens sezoną po pertraukos ir Europos čempionato, nes vėl sugrįžo mano seni kojos skausmai, kurie neleido tinkamai ruoštis ir atlikti kokybiškai treniruočių. Todėl ir rezultatas atitinkamas buvo. Dabar šiek tiek pavyko numalšinti skausmą, aišku, jis visiškai nėra prislopintas, bet jaučiuosi daug geriau nei anksčiau“, – apie problemas pasakojo A. Kavaliauskaitė, kuri pridūrė, jog konkurencijos nebuvimas įtakos rezultatui neturėjo, kadangi ji pati šįkart nesijautė stipri.
24-erių sportinio ėjimo atstovei šiemet nepavyko prasibrauti į olimpines žaidynes, tačiau lietuvė debiutavo Europos čempionate (24 vieta), o pernai ir pasaulio (33 vieta):
„Atranka į olimpines žaidynes buvo beprotiškai sudėtinga. Reikia turėti daug geresnių rezultatų, norint ten patekti. Jau nekalbu apie normatyvą – šiai dienai aš nesu tam pajėgi.
Pasiruošimas buvo pakankamai neblogas Europos čempionatui, bet vis koją kišo skausmai. Jie neleido tinkamai sudalyvauti, nors jaučiausi neblogai prieš startą, bet pačiose varžybose buvo sunkiau.“
Paskutinį kartą 2024-aisiais lengvaatletė startuos rugsėjo 20 d. Alytuje, kur jau 50-ą kartą vyks tarptautinis sportinio ėjimo festivalis, o jame Lietuvos čempionė įveiks 10 km nuotolį.
Sidabro medalį nacionaliniame čempionate iškovojo Nora Meškauskaitė (57 min. 1 sek.), o bronza pasidabino Miglė Damynaitė (58 min. 58 sek.).
Varžybose dalyvavo ir kitų amžiaus grupių ėjikai, čia lietuviai iškovojo septynis aukso medalius. Jaunių grupėje pergales šventė Libertas Kulieša (5 km – 24 min. 43 sek.) ir Adrijana Karinauskaitė (3 km – 16 min. 7 sek.), jaunučių grupėje greičiausi buvo Justė Andrijauskaitė (1 km – 4 min. 30 sek.) bei Kajus Balkė (3 km – 14 min. 49 sek.). Mergaičių grupėje triumfavo Daniela Ereminaitė (1 km – 5 min.
6 sek.), jaunuolių – Justė Perveneckaitė (5 km – 23 min. 37 sek.), veteranų – Antanas Grigaliūnas (5 km – 25 min. 58 sek.).
