Neįgaliųjų sportas nesulaukia tokio didžiulio dėmesio kaip sveikųjų. Net krepšinio vežimėliuose rinktinės vyrams skinant pergales, jų palaikyti ateina tik giminės ir artimiausi draugai. Panašiai yra ir su aklųjų rieduliu, arba golbolu. Tikrai įdomi sporto šaka yra visai užmiršta ir, galima sakyti, gyvuoja tik entuziastų dėka.
Lietuvos aklųjų riedulio rinktinės treneris Karolis Levickis ir 25-erius metus golbolą žaidžiantis Marius Zabolis pasakojo, kad golbolas – nelengvas žaidimas ne tik todėl, kad nematantys žmonės turi pataikyti į vartus daugiau kaip kilogramą sveriantį kamuolį, bet ir todėl, kad šio sporto taisyklės – tikriausiai griežčiausios visame sporto pasaulyje.
Karoli, ar daug golbolo klubų yra Lietuvoje?
Visi profesionalūs aklųjų riedulio žaidėjai šiuo metu sportuoja Vilniaus „Šaltinio“ klube. Lietuvos golbolo čempionate dalyvauja septyni klubai, o svečių teisėmis žaidžia aklųjų klubas iš Baltarusijos. Ši sporto šaka specifinė. Žaidėjams, norintiems profesionaliau treniruotis, reikia ir tam tikrų sąlygų – specialiai paruoštos salės, o žinant mūsų šalies sporto bazių būklę, tą padaryti nelengva.
Mariau, ar jau ilgai žaidžiate golbolą?
Šia sporto šaka susidomėjau, kai trylikos metų praradau regėjimą. Tada mokykloje buvo aklųjų riedulio komanda ir jiems kaip tik reikėjo žaidėjo centre, taip ir pradėjau treniruotis. Dabar golbolą žaidžiu jau 25-erius metus.
Kaip treniruojatės?
Marius . Mūsų komanda treniruojasi kiekvieną dieną. Būna ir fizinio pasirengimo treniruočių, ir žaidimo. Neretai vyksta ir taiklumo tobulinimo treniruotės.
Karolis . Golbolo, kaip ir kiekvieno žaidimo, techniką reikia tobulinti. Žmogui, kuris neturi regos sutrikimų, išmokti judėti yra daug lengviau negu aklajam. O nematančio žmogaus žaidimui itin svarbi pradinė kūno padėtis – tai, kaip žengtas žingsnis ar kokioje pozicijoje laikoma koja. Kiekvienas judesys į šalį gali lemti nepataikymą. Per rungtynes bandome priešininkus apgaudinėti ir su garsu.
Vis dėlto nemažai golbolo rungtynių vyksta visiškoje tyloje. Girdisi tik kamuolys.
Marius . Kažkiek leidžiama kalbėtis. Kai komanda ginasi, jos nariai gali tartis, kaip atakuos, tačiau kai žaidėjas išmeta kamuolį, kalbėtis jau negalima.
Į kokį sportą panašus golbolas?
Marius . Žaidžiant golbolą kamuolį reikia ridenti, taip pat jį galima mesti taip, kad šokinėtų. Golbolo kamuolys sveria 1,2 kg, metamas jis gali skrieti apie 60–70 kilometrų per valandą greičiu.
Karolis . Pagal metimo techniką golbolas panašus į boulingą, tačiau aklųjų riedulyje sportininkui tenka labiau pritūpti, nes tada metimas būna tikslesnis. Jei kamuolys ridenamas greitai, varžovą galima užklupti nepasiruošusį. Tačiau jei aklųjų riedulys vertinamas pagal tai, kaip blokuojamas kamuolys, tai galima sakyti, kad jis panašus ir į kovos sporto šakas. Daugiau kaip kilogramą sveriantis kamuolys į kūną atsitrenkia labai smarkiai. Aklųjų riedulys panašus ir į disko metimą, nes žaidėjas, prieš išmesdamas kamuolį, apsisuka 360 laipsnių ir tada paleidžia kamuolį. Viskas vyksta taip pat, kaip ir metant diską, tačiau golbolininkas kamuolį meta tiesiai arba žemyn, o disko metikas diską sviedžia į viršų.
Ar golbolą žaidžia tik visišką regėjimo negalią turintys žmonės?
Karolis . Golbolo žaidėjai klasifikuojami į tris grupes: vieni visiškai nemato, kiti mato tik truputį, trečių regėjimas dar ganėtinai neblogas. Todėl visi žaidėjai per rungtynes būna su akiniais, kad nesukčiautų, jei kuris nors žaidėjas gali truputį matyti.
Marius . Reikėtų pridurti, kad per tarptautines rungtynes neretai sportininkams akys užklijuojamos dar papildomai. Taip buvo ir Londono parolimpinėse žaidynėse. Mums buvo specialias pleistrais užklijuotos akys ir dar užrištas juodas raištis.
Kiek žmonių vienu metu būna aikštėje?
Karolis . Vienu metu aikštėje gali būti trys žaidėjai. Jie stovi trikampiu. Centro žaidėjas, kuris atlieka vartų saugotojo funkciją, būna priekyje, kiti du gynėjai – kraštuose. Žaidėjai klasifikuojami pagal tai, kokią poziciją aikštėje jie užima.
Ar žaidėjai gali keisti pozicijas – gynėjas tapti centro žaidėju, o šis – gynėju?
Marius . Taip nebūna, nes kiekvienas sportininkas turi savų privalumų, kuriuos geriausiai jam pavyksta išnaudoti užimant tinkamiausią poziciją. O centro žaidėjo pozicija yra pati svarbiausia, nes pro jo saugomą zoną praskrieja daugiausia kamuolių.
Kiek trunka vienerios rungtynės?
Karolis . Žaidėjai aikštėje praleidžia du kėlinius po 12 minučių, o treneris per visas rungtynes gali pasinaudoti tik trimis minutės pertraukėlėmis. Po metų bus įvestas pakeitimas ir per rungtynes bus galima pasinaudoti keturiomis minutės pertraukėlėmis.
Taisyklės jūsų žaidime gana griežtos?
Karolis . Taip, tikriausiai mūsų žaidime naudojama baudų sistema yra viena iš griežčiausių. Už menkiausią pražangą skiriamas baudinys. Taisykles mes bandome pakeisti, kad jos nebūtų itin baisios. Pavyzdžiui, jei treneris, keisdamas žaidėjus, sumaišė numerius, komandai tai gali kainuoti vieną metimą. Jei komandoje buvo padarytas ketvirtas keitimas vietoje trijų, taip pat skiriamas baudinys. Komanda gali būti nubausta ir už ne laiku komandos trenerio ištartą žaidimo komentarą. Taigi, nors salėje triukšminga, treneris turi spėti greitai nutilti, nes kitaip taip pat bus skirta bauda.
Kaip anksčiau minėjote, kamuolys gali skrieti iki 70 kilometrų per valandą greičiu. Ar žaidėjai dažnai patiria traumų?
Marius . Per savo 25-erius žaidimo metus buvau patyręs tik vieną traumą – nusilaužiau alkūnės kauliuką.
Karolis . Didžiausią traumą gali patirti du susidūrę žaidėjai, bet prie sumušimų visi taip jau pripratę, kad net nesiskundžia.
VL žurnalistas Marius Eidukonis
