Taip, labai skaudi nelaimė - atrodo iš niekur, o pasekmės tragiškos. Ačiū Vitali už tikrai gražius žodžius.

Ta slogi nuotaika šimis dienomis persekioja visus kurie šiandien dviračių sporte. Tai neturi nutikti nei su vienu mylinčiu šį sportą, norisi sakyti... niekada. Labai apmaudu, labai liūdna. Tiesiog visi vakar treniruotėje, pasivažinėjimuose galvojome, kalbėjome apie tai, nors... pasakyti lyg ir nėra ko. Griuvimas nusileidime..., bet... Ir pagalvojau, kai dirbi, kai stengiesi, baimės nebelieka...na bent jau ji sumažėja, būkime dėmesingi kiekvieną minutę - sau ir kitiems galvokime apie nusileidime dideliame greityje šalia esančius žmones – jie tokie patys kaip mes. Vis dviratininkai žino kažkas yra anapus, kas mus stebi ir... pasiimti gali bet kurią minute. Kelyje nedidelė problema gali išsirutulioti į sudėtinga incidentą – tai neturi nutikti neduokime susidaryti net nedidelėms problemoms.
Žiūrėjau vakar dalį 4 etapo, nieko nėra gražiau kaip 200 dviratininkų kolona išsirikiavusi po 2 tvarkingai ramiai važiuoja keliu, aplink tyla, ramybė, komandos drauge, draugas šalia draugo, kad kartais ir iš kitos komandos. Visas dviračių sportas tomis minutėmis buvo kartu, visus sujungė bendras skausmas, bendra įtampa....Gražiai atsisveikino 2011 metų Giro dviratininkai su talentingu sportininku. R.I.P.
Likusiems lenktynėse ir sporte – nebijokite, bet ir neužmirškite. Važiuokit užtikrintai, Jūs esate profesionalai, o mirtis skina žmones bet kur, tiesiog gatvėje ir važiuoti automobiliu iš varžybų dažnai pavojingiau nei pačiose varžybose. Todėl nebijokite, tik dar labiau gerbkite tuos kas trasoje šalia, nes jie rizikuoja taip pat kaip ir Jūs.