Ją priimti tokį sprendimą puolėją paskatino Vilniaus komandos sugrįžimas į tarptautinę areną. „Kibirkštis“ šiemet varžysis Europos taurės turnyre.
„Grįžti į „Kibirkštį“ tikrai reiškia labai daug, nes čia yra mano širdis, čia yra mano namai ir man yra gera. Visos pergalės – pačios saldžiausios ir mylimiausios yra Lietuvoje, tiek su Lietuvos rinktine ir tiek žaidžiant už Lietuvos klubus.
Taip – myli tą krepšinį ir visur stengiesi, dedi 100 procentų, bet taip gerai, kaip žaisti prie savų sirgalių, prie savo sienų, užsienyje niekada nebuvo ir nebus. Aš tiesiog nekantrauju – labai laukiu artėjančio sezono“, – pasakojo viena geriausių Lietuvos krepšininkių G. Petronytė.
33 metų 196 cm ūgio vidurio puolėja pastaruosius tris metus atstovavo Venecijos „Reyer“ komandai.
Paskutinį kartą Lietuvoje G. Petronytė žaidė 2011/2011 m. sezone. Vėliau prasidėjo iki dabar besitęsusi legionierės karjera.
Per savo karjerą ji žaidė Graikijoje, Turkijoje, Lenkijoje, Italijoje, Libane,. 2010 ir 2018 metais laimėjo Europos taurę.
G. Petronytė yra triskart pripažinta geriausia Lietuos krepšininke.
„Grįžti į „Kibirkštį“ tikrai reiškia labai daug, nes čia yra mano širdis, čia yra mano namai ir man yra gera. Visos pergalės – pačios saldžiausios ir mylimiausios yra Lietuvoje, tiek su Lietuvos rinktine ir tiek žaidžiant už Lietuvos klubus. Taip – myli tą krepšinį ir visur stengiesi, dedi 100 procentų, bet taip gerai, kaip žaisti prie savų sirgalių, prie savo sienų, užsienyje niekada nebuvo ir nebus. Tai man reiškia labai daug ir aš tiesiog nekantrauju – labai laukiu šito sezono“, – pasakojo viena geriausių Lietuvos krepšininkių G. Petronytė.
Geriausias sezonas vidurio puolėjai iš Lietuvos buvo 2016-2017 m. sezone, kur lietuvė gynė „Mersin“ klubo garbę. G. Petronytė Eurolygoje rinko įspūdingus skaičius – 16,1 taško, atkovodavo 7,8 atšokusio kamuolio, atlikdavo 2 rezultatyvius perdavimus ir blokuodavo 1,8 varžovių metimo.
„Negaliu teigti, kad buvo tik labai sunku, arba tik labai lengva. Sudėtinga buvo iš tos pusės, kad Gintarė 13 metų žaidė aukščiausiame lygyje užsienio klubuose ir ji turėjo įsivertinti riziką bei nežinomybę grįžti į Lietuvą, kadangi Vilnius neturėjo Europoje rungtyniaujančios komandos 7 metus, todėl ši mintis turėjo susigulėti. Pusantro mėnesio dėliojome sąlyčio taškus, kadangi suprantama, jog užsienio klubai galėjo pasiūlyti geresnes sąlygas.
Lengvesnė dalis buvo ta, kad ji pati iš savęs norėjo sugrįžti, nes čia ji pradėjo augti ir čia jaučiasi, kaip namuose. Gintarė pati suinteresuota prisidėti, kad Lietuvos moterų krepšinio klubas grįžtų į Europą, o galiausiai ne tik į Europos taurės turnyrą, bet ir į Eurolygą. Džiaugiuosi, kad Gintarė patikėjo šia idėja ir nori aktyviai prie jos prisidėti“, – susitarimo aplinkybes komentavo „Kibirkšties“ direktorius Gytis Šukys
