Pirmą kartą daugkartiniai Ukrainos čempionai pajėgiausioje Europos lygoje žaidžia stipresnėje pakopoje – B grupėje. Vis tik, į naują areną, talpinančią 3,5 tūkstančio rankinio sirgalių, persikėlęs Ukrainos klubas kol kas gali džiaugtis tik sausakimšomis tribūnomis.
Per keturias rungtynes „Motor“ pergalių dar neiškovojo, tačiau abejas namų rungtynes žaidė sklidinai užpildytoje arenoje.
Naujo sezono startą temdo ir pagrindinio klubo įžaidėjo Aideno Malašinsko trauma. Lietuvis nors ir rungtyniauja Čempionų lygoje ir per keturis mačus pelnė 16 įvarčių, tačiau žaisti 32 metų lietuviui trukdo įsisenėjusi čiurnos trauma.
Būtent dėl šios priežasties Aidenas nežaidžia Ukrainos lygos rungtynių, tačiau ten ir be lietuvio pagalbos „Motor“ didesnių problemų neturi.
Iki Europos čempionato naujo atrankos ciklo pradžios likus dviems savaitėms aiškėja, jog nepailstantis Lietuvos rinktinės atakų organizatorius mūsų rinktinei padės vieneriose rungtynėse iš dviejų.
Skausmus kenčiantį Aideną Malašinską vyriausiasis rinktinės treneris pasitelks tik spalio 28 dienos rungtynėse Klaipėdoje su portugalais, o mačą išvykoje su prancūzais Aidenas veikiausiai praleis.
Panaši situacija buvo ir prieš du metus, kuomet Aidenas praleido pirmąjį mačą Prancūzijoje, bet po kelių dienų jau vedė Lietuvos rinktinę į istorinę pergalę prieš norvegus „Siemens“ arenoje.
Šiuo metu Aidenas Malašinskas ruošiasi dar vienoms svarbioms rungtynėms Čempionų lygoje. „Motor“ namuose priims varžovus iš Zagrebo ir kaip teigia pats Aidenas po šių rungtynių bus galima aiškiau spręsti apie tai kiek „Motor“ pasirengusi naujajam sezonui.
Aidenai, sezono startas Čempionų lygoje su „Motor“ ekipa kol kas klostosi sunkiai. Kokios to pagrindinės priežastys?
Šį sezoną žaidžiame jau stipresnėje pakopoje ir visi varžovai, su kuriais susitikome buvo pačio aukščiausio lygio. Iš pirmų keturių varžovų, trys yra laikomos vos ne favoritėmis laimėti Čempionų lygą („PSG“, „Mol-Pick“ ir „Handewitt“), o ir „Skjernas išvykoje irgi nelengvas riešutėlis.
Visos keturios komandos tikrai buvo labai sunkūs varžovai, todėl išvadas daryti dar gal šiek tiek anksti. Aišku, po keturių pralaimėjimų tikrai sunkiau psichologiškai, tačiau visi suprantam, kad pralaimėjom tikrai ne bet kam. Būsimos rungtynės su Zagrebo „PPD“ jau turėtų parodyti šiek tiek daugiau.
Rungtyniaujate jausdamas traumos padarinius. Galite gal plačiau pakomentuoti, kokia yra šiuo metu situacija su jūsų sveikata?
Rungtyniauti galiu, tačiau sveikas tikrai nesu. Žaidžiu kęsdamas tai didesnį, tai mažesnį skausmą. Nėra taip, kad būčiau 100 procentų sveikas, tačiau nemanau, kad jau apskritai kada toks būsiu. Tos traumos jau yra įsisenėja, o šiuo metu vėl atsinaujinusi čiurnos trauma.
Padėtis kontroliuojama, tačiau yra uždegimas ir vieną dieną jautiesi geriau, kitą vėl blogiau. Nuo to aišku kenčia treniruočių procesas, stengiuosi koją paruošti rungtynių dienai, o treniruotis su komanda pilnavertiškai negaliu, dėl to aišku kenčia ir sportinė forma.
Pats jau ketvirtą sezoną rungtyniauji neramumų krečiamoje Ukrainoje. Ar kasdieniniame gyvenime tenka pastebėti šalį varginančias problemas?
Nors Zaporožė yra sąlyginai netoli nuo problemų židinio, tačiau nei tik atvykęs rungtyniauti, nei tuo labiau dabar su jokiomis situacijomis susidurti tikrai neteko.
Per tiek laiko nesu nei pastebėjęs kažkokių krizės ženklų, nei su jais susidūręs. Net bendraujant su vietiniais gyventojais tikrai nesijaučia, jog jie būtų kažkaip paveikti tos visos situacijos.
Šį sezoną persikėlėt jau į naujus savo namus – į naujai Zaporožėje pastatytą areną. Kokie įspūdžiai iš jos?
Kol kas Čempionų lygoje naujoje arenoje žaidėme tik du kartus, tačiau abu susitikimus arena buvo užpildyta sausakimšai. Labai geras palaikymas buvo, kai žaidėme su „MOL – Pick“, tačiau natūralu, jog viskas priklausys ir nuo mūsų pačių rezultatų. Kiekvienas teigiamas epizodas palydimas emocijomis.
Zaporožė yra rankinio miestas ir žmonės, kurie ateina mūsų palaikyti tikrai gerai supranta ir patį žaidimą, ir tikrai mus palaiko. Reikia dabar tik mūsų pačių pergalių, kad tie sirgaliai turėtų, kuo džiaugtis. Tikimės, jog šį savaitgalį bus ir ta pirmoji pergalė Čempionų lygoje.
Ar junti kažkokį išskirtinį dėmesį Zaporožėje? Ar žmonės atpažįsta gatvėje?
Kažkokio išskirtinio dėmesio tikrai nejaučiu. Būna, kad mieste vaikai pamatę šaukia „Aide Aide“ ar prašo nusifotografuoti, bet nėra, kad to dėmesio būtų per daug. Miestas didelis, todėl tikrai didelėmis žvaigždėmis čia nesame. Vietose, kuriose lankomės, kaip komanda, be abejo, atpažįsta, kad čia rankininkai, prieina pasisveikina ar palinki sėkmės, bet nėra kad tas dėmesys būtų perspaustas.
„Instagrame“ yra sukurta tavo gerbėjų paskyra. Ar kažką žinai apie ją ir kiek pats skiri laiko socialinėms erdvėms?
Kaip ir visi tikrai užeinu, žinau, kad yra ir ta mano fanų anketa sukurta. Yra viena mergaitė – didelė gerbėja mano, kuri ateina į rungtynes ir su plakatais įvairiausiais, ir ji kiek supratau sukūrė ir tą anketą.
Aš pats tikrai daug „neinstagraminu“, bet įsijungiu, pasižiūriu, tai pamačiau, jog ir ta anketa sukurta. Tikrai smagu, jog kažkam patinka tai, ką darai ir, kad gali kažkaip pradžiuginti žmones.
Pereinant prie rinktinės temos tai prasideda visiškai naujas atrankos ciklas į Europos čempionatą. Kaip manai koks bus mūsų rinktinės veidas šiame cikle?
Tikrai sudėtingas klausimas, ypač žinant, jog vėl mus kerta traumos – tiek mano, tiek Jono Truchanovičiaus. Stebiu ir kitų lietuvių rezultatus, tai Benas Petreikis irgi geroj formoj, tačiau jo šiose pirmose dvejose rungtynės irgi neturėsime.
Manau, jog tos rungtynės namuose su portugalais gali būti labai svarbios, todėl tikrai gaila, jog negalime susirinkti visi geriausi. Matysime, kas galiausiai atvyks, kaip pavyks sustatyti žaidimą ir tada jau bus aiškiau, ką galime nuveikti.
Juolab, jog esame gana neprognozuojama rinktinė, kuri gali jei reikia net ir prieš norvegus laimėti. Nesvarbu kaip, nesvarbu keliais įvarčiais, bet prieš portugalus irgi turime pasiimti du taškus.
Panašu, jog prieš prancūzus nerungtyniausi, bet susitikime su portugalais Klaipėdoje jau išbėgsi į aikštę. Analogiška situacija, kaip prieš du metus?
Taip, su treneriu nusprendėm, jog pirmą mačą praleisiu, nes su mano dabartine fizine būklę sužaisti dvi rungtynes per tokį trumpą laiką būtų per sudėtinga.
Skirtumas nuo situacijos prieš du metus tas, jog tada atvykau anksčiau į stovyklą ir dirbau su rinktine, dabar atvyksiu jau tiesiai į Klaipėdą.
Aišku galėčiau šią pertrauką išnaudoti tam, jog pasveikčiau, bet žinau, kad reikia ir nesiryžau praleisti abejų rungtynių. Treneriai sutiko, kad būčiau tik vienose rungtynėse iš dviejų ir dabar reiks bandyti būti maksimaliai naudingu tame mače.
Portugalija gana menkai pažįstamas varžovas Lietuvai. Ko galima laukti iš šios komandos Klaipėdoje?
Portugalijos rankinis labai sparčiai progresuoja. Per keletą metų padarė didelį šuolį į priekį, pasaulio čempionato atrankoje aplenkė tuos pačius lenkus taip, kad grėsmingai atrodantis varžovas. Manau, kad tai bus fiziškai stipri, atletiška, greita komanda.
Tikrai stipriai patobulėjusi komanda ir nežinia, kiek ji dar tobulės artimiausiu metu. Daug stiprių ir komandų atsirado Portugalijoje, tai rodo, jog kažkokie labai teigiami pokyčiai ten yra įvykę. Lengvų rungtynių nelauksime ir galime tik vėl pakartoti, kad dar kartą patekome į „mirtininkų“ grupę.
